Liberalų šeimoje prasidėjo pokyčių metas. Suaktyvėjo visi, kurie vienaip ar kitaip susiję su liberalizmo vertybėmis Lietuvoje. Pagrindinė intriga – tai Liberalų sąjūdžio programinių nuostatų pristatymas visuomenei. Iš esmės tai naujos partijos vertybinių ideologinių principų teikimas rinkėjams, bandymas sutelkti išsibarsčiusius per ilgą vidinių konfliktų laiką šalininkus.
Liberalų sąjūdžio kūrimas šiuo metu yra iš esmės teisingas ir laiku pradėtas rinkimų projektas. Iki savivaldos tarybų rinkimų dar likę metai – tai leidžia rimtai susitelkti naujiesiems liberalams, parengti struktūras ir pradėti priešrinkiminį darbą vietose. Be to, per rengimąsi rinkimams į savivaldos tarybas Liberalų sąjūdis turės laiko patikrinti savo galimybes politikoje ir galės parengti realistines savo pozicijas rinkimams į Seimą.
Sykiu Liberalų sąjūdžio atsiradimas rodo visuomenei, kad Liberalų ir centro sąjunga (LiCS) pastumiama į pakraštį. Kai Artūras Zuokas politinę LiCS veiklą nukreipė tik į savo administracinių pozicijų gynimą, ši partija natūraliai neteko valstybinio politinio aspekto. Dabar ši partija neišvengiamai yra A. Zuoko partija, vis dar veikianti tik A. Zuoko dėka. Jei nutiktų taip, kad A. Zuokas atsisakytų būti šios partijos vadu, LiCS, ko gero, žlugtų per kelias dienas. Nes kas dar sieja šios partijos narius, be asmeninio A. Zuoko intereso turėti politinį darinį, kuris jam atstovautų įvairiose politinėse struktūrose? Be to, eiliniai šios partijos nariai vis silpniau atstovauja šiai politinei jėgai regionuose. Vargu ar kas atras kokį kitą argumentą pateisinti šios partijos išlikimą.
Šiandien jau visiems akivaizdu, kad Liberalų sąjūdis tampa politine partija, kuri greitu laiku perims ne tik LiCS rinkėjus, bet ir taps galų gale normaliu politiniu partneriu tiek konservatoriams, tiek ir socialdemokratams ar socialliberalams. Taigi atsiradus Liberalų sąjūdžiui reikia tikėtis tvarkos dešiniajame centre.
LiCS nėra suinteresuota, kad jos duobkasiai gyvuotų. Taigi net suvokdami savo strateginį pralaimėjimą šios partijos, – tiksliau, A. Zuoko vadovaujami politikai, – bandys visais būdais stabdyti įvykius. Tai bus ir noras atimti partijos pavadinimą, ir įvairūs bandymai apjuodinti konkrečius asmenis – pirmiausia turiu galvoje bandymą apkaltinti Petrą Auštrevičių panašiais į A.Zuoko veiksmais – teigti, kad jis ėmė pinigus iš partijos ir todėl yra tarsi nuperkamas.
Tiesą sakant, tiek partijos pavadinimo reikalas, tiek kaltinimai P. Auštrevičiui yra naudingi naujajai struktūrai. Mat ginčas dėl pavadinimo tik įtraukia visuomenę į samprotavimus apie naujuosius liberalus. P. Auštrevičiui mesti kaltinimai tampa problema A. Zuoko vadovaujamai partijai, nes užtenka LiCS paduoti į teismą, kad visi pamatytų, kaip ten buvo iš tiesų.
Tačiau LiCS pastangos veikti prieš Liberalų sąjūdį rinkimine bei politine prasme yra gęstančios pastangos. Rajonuose vis daugiau LiCS narių pereina į naująjį judėjimą, daugėja P. Auštrevičiaus šalininkų ir menkėja LiCS gretos. LiCS ketinimai išsaugoti po rinkimų į savivaldybių tarybas tą patį merų skaičių yra daugiau propagandinis kalbėjimas, nes akivaizdu, kad net Vilniuje ši partija dar turi mero postą ne dėl partinio palaikymo, bet dėl A. Zuoko bendražygių gebėjimo naudotis palankia padėtimi. Akivaizdu ir tai, kad dar esantys merais LiCS nariai tikrai svarsto apie pasitraukimą į Liberalų sąjūdį, tačiau neskuba ne dėl abejonių nauja partija, o dėl to, kad yra suinteresuoti išsaugoti tarybose tą daugumą, kuri jiems leidžia išsilaikyti mero poste.
Taigi liberalų šeimoje šiuo metu vyksta reikalingi ir teigiami pokyčiai, kurie leidžia manyti, kad po metų rikimuose į savivaldybių tarybas matysime jau galutinai susiformavusią politinę jėgą, gebančią civilizuotai kalbėti ir su dešiniaisiais, ir su kairiaisiais.
Dr. Lauras Bielinis yra VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas, socialinių mokslų daktaras.
Lauras Bielinis: 2007 metų rinkimų nuojautos (1)http://www.omni.lt/index.php?i$9359_70693$z_336517
Lauras Bielinis: 2007 metų rinkimų nuojautos (2)http://www.omni.lt/index.php?base/z_337859
