Seimas nepatvirtino prezidento teiktos socialdemokrato Zigmanto Balčyčio kandidatūros į premjerus. Vėl pasigirdo Seimo dešinės ir kairės replikos bei diskusijas apie galimus Valdo Adamkaus veiksmus. Daug kas gali manyti, kad dabar vertėtų siūlyti kandidatą iš dešinės. Tačiau dauguma supranta, kad dešiniųjų atstovas gali gauti dar mažesnį palaikymą Seime nei kairiųjų.
Visa tai leidžia teigti, kad Seimas balsuoja ne tik už kairės ar dešinės atstovą, bet ir už asmenybę. Tiksliau, balsuodami už kandidatą Seimo nariai rimai svarsto kandidato gebėjimą suvokti ne tik pozicijos interesus, bet ir opozicijos. Taigi Z. Balčytis nepatenkino opozicijos lūkesčių pertvarkant Vyriausybės veiklą ir keičiant (tiksliau, nekeičiant Vyriausybės programos principų ir tikslų).
Dalis nebalsavusiųjų ar balsavusiųjų prieš išreiškė savo nesutikimą ne tiek su Z. Balčyčio kandidatūra, kiek su tuo, kad jis simbolizuoja Algirdo Brazausko aplinkos interesų tęstinumą. Taigi Z. Balčytis pralaimėjo dar ir todėl, kad jis buvo traktuojamas kaip A. Brazausko žmogus, kaip nomenklatūros atstovas.
Dalis Seimo narių tikisi, kad vertingiausia būtų surengti naujus, neeilinius Seimo rinkimus. Tačiau naujieji rinkimai neleistų dešiniesiems sukaupti Seime reikalingos dešiniojo centro daugumos. Gal konservatorių būtų daugiau, bet Liberalų sąjūdis, ko gero, būtų atstovaujamas tik kelių politikų. Taigi dešinieji daugiau prarastų nei laimėtų. Ką jau kalbėti apie kairiuosius. Nebent laimėtų dar vieni tautos „gelbėtojai“.
V. Adamkaus vaidmuo šiame Vyriausybės rebuse tampa labai subtilus. Čia nereikia siekti kategoriškos pergalės kairėje ar dešinėje. Šiandien valstybei reikalingas stabilumas, o ne absoliuti vieno iš politinių flangų pergalė. Taigi V. Adamkus turėtų ieškoti kandidato tarp tų, kurie gali balansuoti tarp konkuruojančių politinių idėjų ir interesų.
Čia labai ryškiai atsiveria naujo tipo politiko poreikis – lankstaus, liberalaus ir sugebančio atrasti derybinį balansą ten, kur kiti atranda tik politines ambicijas ar griežtas ideologines nuostatas. Gedimino Kirkilo derybinės ir diplomatinės savybės tampa vertingesnės už gebėjimą suskaičiuoti biudžeto pinigus. Tuo labiau kad Vyriausybės veikla nėra buhalterija, o pinigai turėtų būti skaičiuojami tam skirtose vyriausybinėse įstaigose.
Konservatoriai, atrodo, gali laikyti G. Kirkilą socialdemokratų liberaliosios krypties atstovu, kuris geba išgirsti jų žodį ir suvokti kitokių vertybių bei interesų būtinumą visuomenėje. Tai leistų pažvelgti į jį iš dešinės kaip į „geriausią tarp blogiukų“ kairiųjų.
Taigi mes matysime derybas ir konsultacijas su prezidentu, kurios nulems kad ir laikiną, bet naujai politikų generacijai atstovaujančią Vyriausybę, kuri garantuos stabilumą ir principinių visos Lietuvos visuomenės interesų išsaugojimą.
Dr. Lauras Bielinis yra VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas, socialinių mokslų daktaras.
Ankstesnės „Rinkimų nuojautos“: 1 (http://www.omni.lt/index.php?base/z_336517), 2 (http://www.omni.lt/index.php?base/z_337859), 3 (http://www.omni.lt/index.php?base/z_341226), 4 (http://www.omni.lt/index.php?base/z_343065), 5 (http://www.omni.lt/?i$9359_70693$z_349239), 6 (http://www.omni.lt/?i$9359_70693$z_350054), 7 (http://www.omni.lt/index.php?i$9359_70693$z_351780), 8 (http://www.omni.lt/index.php?i$9359_70693$z_352548), 9 (http://www.omni.lt/index.php?i$9359_70693$z_353801), 10 (http://www.omni.lt/index.php?i$9359_70693$z_355542) 11 (http://www.omni.lt/index.php?i$9359_70693$z_356216), 12 (http://www.omni.lt/index.php?i$9359_70693$z_357477), 13 (http://www.omni.lt/?i$9359_70693$z_358846), 14 (http://www.omni.lt/index.php?i$9359_70693$z_359908)
