Šiuos nuogąstavimus patvirtina Europos Komisijos atliekama pramonės įmonių apklausa, kuri rodo, kad nuo 2016 m. Lietuvos įmonės vis prasčiau vertina savo konkurencinę padėtį ir ES rinkoje, ir už jos ribų.
Visgi pastaraisiais metais pastebimas atotrūkis tarp konkurencingumo rodiklių tendencijų ir faktinių eksporto rezultatų. Nepaisant menkstančio konkurencingumo, eksportas pernai ir šiemet demonstruoja įspūdingus augimo tempus. Praėjusiais metais šalies įmonės eksportavo 13,6 proc. daugiau prekių ir paslaugų nei 2016 m., o šiemet metinis eksporto (pastoviomis kainomis) augimo tempas nors ir sulėtėjo, tačiau pirmąjį ketvirtį dėl spartaus paslaugų eksporto augimo vis dar siekė aukštus 10,4 procentų.
Šalies eksportuotojai sugebėjo auginti eksporto apimtis sparčiau nei konkurentai – pernai Lietuvos eksporto dalis pasaulinėje eksporto rinkoje išaugo ir buvo didžiausia nuo 2014 metų. Praėjusiais metais išaugęs eksportas lėmė didžiausią užsienio prekybos sąskaitos perteklių nepriklausomos Lietuvos istorijoje.
Visgi tikėtina, jog didelė dalis spartaus pastarojo laikotarpio prekių ir paslaugų (ypač transporto) eksporto augimo yra susijusi su vienkartiniais veiksniais. Vienas svarbiausių tokių veiksnių − tai pernai suaktyvėjusi pasaulinė prekyba ir pagerėjusi ekonominė situacija Lietuvos pagrindinėse eksporto rinkose, ypač ES ir Rusijoje. Palanki šalies eksporto struktūra, orientuota į sparčiu paklausos augimu pasižyminčius produktus ir rinkas, galėjo kompensuoti neigiamą mažėjančio kaštų konkurencingumo poveikį ir net leido išplėsti rinkos dalį. Visgi šis poveikis turėtų imti slopti lėtėjant minėtų rinkų augimui, stiprėjant protekcionistiniams vėjams ne tik iš JAV, bet ir iš Vakarų Europos šalių, kurios siekia apsaugoti vietos vežėjus nuo Rytų Europos vežėjų konkurencijos.
Negalima ignoruoti ir to, kad pernai eksportą palaikė gana pigus euras. Pirmąjį praėjusių metų pusmetį pagrindinių prekybos partnerių valiutų atžvilgiu atpigęs euras leido įmonėms išlaikyti konkurencingas eksportuojamų prekių ir paslaugų kainas. Deja, antrojoje metų pusėje vėl ėmus brangti eurui kainų konkurencingumas sumenko ir šiemet euro vertė pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių valiutų atžvilgiu laikosi aukščiausiame lygyje per pastaruosius keletą metų. Tai gali slopinti Lietuvos įmonių galimybes konkuruoti už euro zonos ribų ir gali neigiamai veikti eksporto augimo perspektyvas.
Išnykus vienkartiniams eksporto augimą palaikantiems veiksniams, eksportuotojai gali susidurti su nemalonia realybe. Išlaikyti eksporto rinkos dalį augant vienetiniams darbo kaštams gali būti ypač sudėtinga, todėl gali tekti susitaikyti su mažėjančiais pelningumo rodikliais. Jau pernai apdirbamosios gamybos, informacijos ir ryšių bei profesine, technine ir moksline veikla užsiimančių įmonių veiklos pelningumo rodiklis šiek tiek sumenko, tačiau vis dar yra artimas ilgalaikiam vidurkiui.
Tad tolesnis spartus eksporto apimčių augimas tikrai nėra garantuotas, stebint mažėjančio konkurencingumo, lėtėjančio pagrindinių prekybos partnerių ekonomikų augimo, stiprėjančio protekcionizmo ir artėjančio „Brexit“ kontekstą. Tokioje aplinkoje tampa ypač svarbu užtikrinti, kad atlyginimų augimas šalyje būtų tvarus ir neviršytų produktyvumo augimo.
Šiandien tinkamų darbuotojų trūkumas yra pagrindinė ypač spartaus darbo užmokesčio augimo priežastis, todėl siekiant suvaldyti vienetinių darbo sąnaudų augimą, būtina didinti darbuotojų pasiūlą. Darbuotojų perkvalifikavimas, didesnės paskatos neaktyviems gyventojams, o ypač jaunimui ir vyresnio amžiaus gyventojams įsilieti į darbo rinką, didesnio gyventojų mobilumo skatinimas ir net platesnis sienų atvėrimas imigrantams sušvelnintų įtemptą situaciją darbo rinkoje ir suvaldytų netvarų atlyginimų augimo tempą.
Ypač svarbus vaidmuo tenka ir produktyvumo didinimo priemonėms, kurios turėtų apimti ne tik didesnes įmonių investicijas į įrengimus, bet ir į inovacijas – naujų pažangių produktų ir prekių ženklų kūrimą, novatoriškus įmonių valdymo sprendimus. Čia verslui, žinoma, ne pro šalį būtų ir valstybės institucijų pagalba.
Tikslingas ES paramos pinigų panaudojimas, švietimo kokybės kėlimas, didesnis verslo ir švietimo įstaigų bendradarbiavimas ir, apskritai, efektyvi valstybės inovacijų politika padėtų verslui kilti vertės grandine į viršų ir išlaikyti konkurencingą šalies eksportą. Tad nors šiandien eksporto rodikliai vis dar džiugina, nei eksportuotojams, nei politikos formuotojams atsipalaiduoti nederėtų.
