Aplinkos ministras Simonas Gentvilas paskelbė apie planuojamą kurti milijono eurų vertės informacinę sistemą, kuri leis suskaičiuoti visus dar likusius „nesankcionuotus“ lauko tualetus, o jų naudotojai už aplinkos ir vandens teršimą sulauks solidžių baudų.
Sistemoje nuotekų vežėjai turės nurodyti, kiek nuotekų išvežta iš konkretaus namo, o vandenvalos įmonės privalės nurodyti, ar tikrai tiek srutų pas juos buvo atvežta.
„Bus nustatyti minimalūs reikalavimai: kiek kartų per metus turi būti eksploatuojama, koks preliminarus dumblo kiekis turi susidaryti, kad nebūtų dirbtinai mažinama taupymo sumetimais“, – teigė aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė.
Kitaip sakant, nuo šiol Aplinkos ministerija net suskaičiuos kiek „turto“ turėtumėte prikrauti į lauko tualetą…
Sodų, sodybų ir vasarnamių gyventojams bei socialiniame užribyje esantiems vienišiems senjorams ar mažas pajamas turintiems žmonėms tokia žinia reiškia vieną – jei nustatyto kiekio nuotekų neprikaupsite, galimai būsite priskirtas prie taupymo sumetimais specialiai dirbtinai mažinančių nuotekų kiekį asmenų. Kitaip tariant tų, kurie leidžia nuotekas į gamtą, o už tai gresia ir kelis šimtus eurų siekiančios baudos.
„Problema yra didelė. Žmonės, turintys lauko tualetus, bet neturintys lėšų taip greitai įsigyti biotualetų ar prisijungti prie centrinių tinklų, jaučiasi nejaukiai ir turi baimių.
Ir ne tik senoliai.
Lauko tualetų teks atsisakyti iki 2023-ųjų metų visose gyvenvietėse, kur yra daugiau nei 2 000 gyventojų. Tai Lietuvą įpareigoja Europos Sąjungos (ES) direktyvos.
Teršti gamtos nereikia, bet nereikia ir žmonių bauginti baudomis bei valstybei leisti milijonus, kad suskaičiuotų, kiek gyventojų naudojasi lauko tualetais ir apskaičiuoti, kiek žmogus per metus turi prikaupti nuotekų“, – įsitikinusi Kėdainių valdančiosios frakcijos seniūnė Nijolė Naujokienė.
Jos teigimu, milijonas tokiai sistemai – apskritai sunkiai suvokiama pinigų suma, kuri galėtų būti išleista naudingiau.
„Geriau tuo milijonu nors dalinai kompensuotų gyventojų prisijungimą prie nuotekų sistemų ar biotualetų įsigijimą ir lauko tualetų likvidavimą.
Kontrolės sistema – svarbu, bet tik ne už milijoną eurų, siekiant įsprausti į rėmus net ir gyventojų gamtinių reikalų atlikimą“, – pridūrė ji.
Nuotekų vežėjams – aukso kasykla?
Puse lūpų kalbama, kad tokia už milijoną eurų sukurta sistema penės nuotekas išvežančias įmones.
Nuotekų vežėjų asociacijos prezidentas Viačeslav Ždanovič pritaria naujiems pokyčiams ir teigia, kad nauja sistema duos daugiau naudos nei žalos.
Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos (LVTA) prezidentas Bronius Miežutavičius mano, kad toks žingsnis – teisingas ir padės sumažinti gruntinių vandenų teršimą bei privers gyventojus vietoje „nelegalių“ WC pasirinkti jungimąsi prie nutiestų nuotekų tinklų.
„Itin svarbu sukurti ir efektyvų kontrolės mechanizmą išaiškinant teršėjus bei skiriant jiems administracinio poveikio baudas ar įspėjimus. Seime turėtų būti svarstoma nauja Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo redakcija. Be kitų svarbių pakeitimų, siūloma griežtinti ir aplinkosaugos kontrolę. Manau, kad šį svarbų darbą turėtų atlikti valstybinės aplinkosaugos institucijos, o ne savivaldybių tarnautojai“, – teigė LVTA vadovas.
„Kėdainių vandenys“ nuotekas išveža apie 200 klientų
Kėdainiuose nuotekas išveža ir „Kėdainių vandenys“. Įmonė informuoja, kad šiuo metu tokios paslaugos iš jų prašo apie 200 klientų, kurie vidutiniškai „Kėdainių vandenų“ darbuotojus nuotekų išvežimui kviečiasi tris kartus per metus ir iš kiekvieno yra išvežama 2–5 kubiniai metrai nuotekų.
Tiesa, sunku pasakyti, ar tokie skaičiai atitiks ministerijos nustatytas „normas“, kurios apibrėš, kiek dažnai ir kiek daug nuotekų išvežti reikia.
Tiesa, Kėdainiuose nuotekų išvežimo kaina kandžiojasi mažiau nei didmiesčiuose. Jei Vilniuje nuotekų išvežimas kainuoja apie 70 eurų, tai Kėdainiuose iki 5 kub. m. išvežimas atsieina 30 eurų.
Ir vis dėlto sukūrus sistemą, panašu, kad Kėdainių kaimiškosios vietovės taps tikra aukso kasykla ne tik nuotekų vežėjams, bet ir baudų pririnkti norinčiai ministerijai.
Čia apie 40 proc. gyventojų yra neprisijungę prie centralizuotų nuotekų tinklų, kai mieste šis procentas siekia vos 4,2.
Kokia alternatyva?
„Daugiausiai nuotekų išvežimo paslauga naudojasi kaimo gyventojai, kurie neturi galimybės prisijungti prie centralizuotų tinklų, nes paprasčiausiai jų ten nėra ir neplanuojama įrengti. Šiai dienai jie turi galimybę gauti paramą iš savivaldybės vykdomos programos vietinių biologinių valymo įrenginių įsigijimui ir įrengimui“, – sakė „Kėdainių vandenų“ technikos direktorius Romualdas Gailiūnas.
Tiesa, parama padengia tik dalį išties gana įspūdingos išlaidų sumos, o kaime gyvenantiems garbaus amžiaus žmonėms apie tokius pinigus – tik pasvajoti.
Kita alternatyva – įsirengti kilnojamus biotualetus.
Kadangi biotualetas atitinka kilnojamojo daikto sąvoką ir nėra statinys, jo pastatymui sodo sklype atstumas iki sklypo ribos nereglamentuojamas.
Sodų gyventojams tokia išeitis gali pasirodyti išties gana patraukli, tačiau ar ji bus pakankama tiems, kurie name iš tiesų gyvena nuolatos, o ne tik užsuka savaitgaliui?
Biotualetų kainos svyruoja nuo 60 iki maždaug 200 eurų, o jiems reikalingi cheminiai preparatai kainuoja apie 20 eurų. Pastarųjų pirkti, žinoma, reikės daugiau nei vieną kartą per metus.
Taigi kaime gyvenančiam senjorui pasirinkimai yra keli: bandyti įtilpti į ministerijos nustatytus būtinus „nuotekų kiekio“ rėmus, pirkti ir prižiūrėti biotualetą, įsirengti vietinius biologinio valymo įrenginius arba… mokėti solidžias baudas.
„Gąsdinimai iš esmės niekada problemos neišsprendžia. Mūsų rajone jau dauguma lauko tualetais nesinaudoja, bet jie paplitę soduose, sodybose ir kai kuriose viešose vietose. Ten žmogui įsirengti tinklus tiesiog finansiškai neįkandama, – sako N. Naujokienė. – Dalis gyventojų bus tiesiog nepajėgūs patys įsirenginėti tinklus ar pirkti biotualetus, juk matome, kas darosi su kainomis – jos auga tiesiog valandomis.
O žmonės taupo ir kiekvieną centą skaičiuoja.“
Turi padėti savivaldybė
Mažiau skausminga išeitis būtų, jei savivaldybė padėtų gyventojams.
„Savivaldybė ir valstybė turi sukurti kompensavimo mechanizmą ir padėti spręsti šią problemą“, – teigė N. Naujokienė.
Tačiau ne tik pinigais tokios problemos sprendžiamos. Pačios valstybės institucijos nerodo deramo gamtos saugojimo pavyzdžio, tad reikalauti besąlygiškos tvarkos iš kaimo gyventojo yra net nelabai sąžininga.
„Ką gali šiandien savivaldybė padaryti, kai jos pačios jurisdikcijoje esančiose viešose, lankytinose vietose, kapinėse, parkuose įrengti viešieji tualetai, nepanašu, kad atitinka „neteršiančio gamtos“ sąvoką.
Kam tenka būti kapinėse, pasivaikščioti Babėnų miške – mato tas medines būdeles, iš kurių sklindantis kvapas nosį riečia ir kiekvienam norisi tą vietą aplenkti. Tai manau, kad savivaldybei reikia kuo skubiau sutvarkyti visame rajone viešuosius tualetus ir taip parodyti pavyzdį gyventojams, o kartu ir saugoti gamtą“, – akcentavo tarybos narė.
