Lietuvoje veikia bent keturi privatūs mini zoologijos sodai, kuriuose auginami ir laikomi laukiniai žvėrys. Dar šimtuose namų ūkių laikomi įvairūs egzotiniai ropliai, paukščiai. Kas skatina žmones mielus naminius kačiukus ir šuniukus iškeisti į ne visada draugiškai nusiteikusius, o neretai ir baimę keliančius egzotinius gyvūnus bei kokį poveikį tai turi patiems gyvūnams, aiškinamasi žurnalo „National Geographic Lietuva“ balandžio mėnesio numeryje.
Išskiriami keli žmonių tipai ir priežastys, kodėl jie pasirenka savo meilę ir rūpestį dalinti egzotiniams augintiniams. Pasak JAV organizacijos „Gimę laisvi“ atstovo Adamo Robertso, vieniems gyvūnai, ypač primatai, atstoja vaikus – jie rengia šiuos vaikiškais drabužiais, keičia vystyklus ir moko naudotis tualetu. Kiti egzotinius augintinius įsigyja kaip statuso ir galios ženklą, nes šie yra vienu laipteliu aukščiau nei dobermanas ar pitbulis. Yra impulsyvių pirkėjų, kurie paprasčiausiai negalėjo susilaikyti nenusipirkę mielo egzotinio jauniklio. Dar yra kolekcininkai, kaip, pavyzdžiui, Brendanas Teris, gyvenantis Veiko apygardoje Šiaurės Karolinoje vieno kambario bute su 15 gyvačių, iš kurių trys yra nuodingos. Galiausiai yra laukinių gyvūnų mylėtojai, kurie iš pradžių galėjo būti laukinių gyvūnų prieglaudos savanoriais, o vėliau pasiėmė išgelbėtą namų neturintį gyvūną.
Esama žmonių, kurie laukinius gyvūnus augina siekdami susilieti su gamta. Jie mano, kad egzotiniai gyvūnai patvirtina jų išskirtinumą, o tarpusavio ryšį dar labiau sustiprina nelaukta socialinė izoliacija, kuri dažnai atsiranda auginant tokius nenuspėjamus žvėris. Kiekvienas gali auginti šunį ar katę, tačiau egzotinių gyvūnų savininkai didžiuojasi augindami žvėris, kurių šimtus tūkstančių metų niekam nepavyko pažaboti. Tokie žmonės demonstruoja savo galią šiuos laukinius gyvūnus padarydami sociumo dalimi.
Visoje JAV amerikiečių kiemuose, garažuose ir svetainėse, jų lovose, rūsiuose bei voniose kartu su žmonėmis gyvena daugiau egzotinių gyvūnų nei Amerikos zoologijos soduose. Prekyba jais – pelningas verslas, sukėlęs ir gyvūnų gerovės gynėjų, ir laukinės gyvūnijos saugotojų nepritarimą.
„Komercinis nykstančių rūšių importas į JAV apribotas nuo XX a. aštuntojo dešimtmečio pradžios. Daug didžiųjų egzotinių gyvūnų – liūtų, tigrų, beždžionių ir lokių – laikomų kiemuose įrengtuose žvėrynuose, yra veisti nelaisvėje. Dabar internete galima rasti parduodamų zebrų, kupranugarių, pumų ir kapucinų – iš ekrano žiūri jų meili snukučiai, beždžionės protingomis akimis ir rusvakailės didžiosios katės. Šie gyvūnai nebėra visai laukiniai, bet ir neprijaukinti, – jie gyvena kitame pasaulyje, kuriame intriguojantys klausimai ir dilemos yra neišvengiami“, – įsitikinusi žurnale „National Geographic Lietuva“ spausdinamo straipsnio autorė Lauren Slater Manoma, kad vien tigrų nelaisvėje gyvena mažiausiai 5 tūkst., tačiau daugelį šių didžiųjų kačių laiko ne akredituoti zoologijos sodai, o privatūs asmenys. Ir nors dauguma savininkų egzotinius augintinius rūpestingai prižiūri ir tam skiria nemažai lėšų, kiti savo augintinius laiko ankštuose narvuose varganomis sąlygomis. Be to, visuomet išlieka tokio gyvūno žmogui keliamas pavojus.
Gyvūnų jaunikliai atrodo ramūs, tačiau ramus ir prijaukintas – skirtingi dalykai. Iš visų Žemėje gyvenančių didžiųjų sausumos žinduolių sėkmingai prijaukinti pavyko vos per tuziną. Kad ir kiek neprijaukintas gyvūnas buvo sutramdytas ar pripratintas prie žmonių, jo laukinė prigimtis vis tiek išlieka.
