Miesteliuose, kaimuose ir vienkiemiuose žmonės laukia rinkimų, kad galėtų pasakyti valdžiai — ji privalo dirbti Lietuvai ir jos žmonėms. Sutikome ir pokštaujančių, kad krūvas agitacinių lankstinukų politikai galėjo spausdinti ant geriau degančio popieriaus: rinkėjams būtų buvę daugiau naudos.
Žmonės pasirengę balsuoti, tik nėra garantuoti, kad išsirinks į savivaldą tuos, kurie ne sukčiauja, lobsta, kiša valstybės turtą į savo kišenes, o dirba.
Pažadai nedega
Radviliškio rajonas, Šniūraičiai. Gatve šnekučiuodamiesi apie svarbiausią šių dienų įvykį — rinkimus, neskubėdami eina du kaimynai.
„Tiek kartų balsavome ir vis nepataikėme. Balsuosime ir vėl, bet kaip išsirinkti geresnę valdžią? Valdžiai gerai — jų didelės kišenės po kiekvienų rinkimų vis pilnėja, o žmonėms — po kiekvienų rinkimų tik blogiau. Žmonės sako, kad valdžioje vien vagys, bet prisipažinsiu — iš mano trobos dar nieko neišnešė“, — ir rimtai kalba, ir juokauja pensininkas Zenius Nekrošius.
„Nė vienas nenuskurdo valdžioje sėdėdamas, o žmonės vis labiau skursta. Kaip čia yra?“, — priduria Česlovas Krasauskas.
Į rinkimus abu kaimynai eis. Iš naujai išrinktos valdžios tikisi, kad bent senus pažadus ištesėtų — pakeistų bebaigiantį amžių vandentiekį Šniūraičiuose ir įrengtų kanalizaciją. Ji priemiestiniam kaimui būtina.
„Politikai galėjo nors savo agitacinius lapelius su politiniais pažadais spausdinti ant geriau degančio popieriaus. Prinešė krūvas, o krosnyje jie blogai dega. Tai kokia iš jų nauda žmogui?“ — vėl juokavo Zenius.
Pensininkas turi patarimą: reikia priimti tokius įstatymus, kad bet kurį žmonėms prisišiukšlinusį politiką būtų galima išvyti iš politikos. „Prisidirbai — lauk be jokių kalbų! O dabar prisidirbo ir toliau sėdi. Tada gal būtų tikra savivalda. O dabar žmonės prileidžia prie valdžios politikus, o iškrapštyti jų neturi valios“, — griežtas Zenius.
Kad neišbėgiotų paskutinis jaunimas
Tuoj už Radviliškio — Karčemų kaimas. Daugiabutis kaimo gale. Kieme prie aptriušusių sandėliukų prikaltas metalinis gaidys ir du inkiliukai. Kam metaliniam gaidžiui inkilai?
Linai, dirbančiai Radviliškio turguje, tądien išeiginė. Ruošiasi namuose.
„Nelaukiu rinkimų, nes nieko gero nebesitikiu. Dėl darbo drebėk, dėl savo ir vaikų ateities drebėk, koks čia gyvenimas“, — numoja ranka trisdešimt devynerių metų dviejų vaikų mama.
Moteris tikriausiai eis su vyru balsuoti, bet dar nežino, už ką, nors, kai lankėmės pas ją, iki rinkimų bebuvo likusios trys dienos.
„Politikai veržiasi prie lovio, o kas mums iš tokių rinkimų? Apie žmogų po rinkimų tiek kartų pamiršo, pamirš ir dabar“, — nelinksmai sako Lina.
„Valdžia turėtų daugiau dėmesio skirti jaunimui, kad paskutiniai iš kaimų, rajonų neišbėgiotų. Jauniems žmonėms kaime iš viso nėra kas veikti. Mano sūnus aštuoniolikmetis — matau, kad neturi, kur pasidėti. Šokius patys jei pasidaro mokyklos salėje, tai per didžiausius triukšmus. Per dieną po valandą gali pažaisti tenisą ir viskas. Argi jauniems žmonėms gali tiek pakakti?“ — klausė Lina.
Ką gali išsirinkti iš skruzdėlyno?
Šiaulėnuose iš parduotuvės su sūneliu ir krepšiais pirkinių skubėdama Audronė nė nepažvelgia į agitaciniais skelbimai nuklijuotą lentą.
„Kaip gali išsirinkti iš tokio skruzdėlyno, kaip gali susigaudyti, už ką balsuoti, kai tokios piramidės pavardžių“, — apie rinkimus sako šiaulėniškė Audronė.
Ji svarsto, kad į rinkimus tiek daug kandidatų eina tik siekdami asmeninės naudos sau. „Tikrai ne dėl žmonių, kuriems norėtų kažką gero padaryti. Kiek buvo rinkimų, valdžių, visada tai pasitvirtina“, — nusivylusi šiaulėniškė.
Audronė sako nusivylusi šiais rinkimais, nes jokių naujų idėjų ir realaus noro dirbti rajonui iš kandidatų ji neišgirdusi — vien tušti abstraktūs pažadai.
„Pažadėtų, kad kurs darbo vietas ir jeigu tai ištesėtų — žmonės atsigautų“, — įsitikinusi šiuo metu bedarbė Audronė.
Žemės žmonės pasitiki tik darbu
Ūkininkai Albertas ir Meilutė Gedminai neabejoja — balsuoti eis ir tvirtai žino, už ką.
„Mums iš valdžios nieko nereikia, mes dirbam ir užsidirbam. Jeigu nedirbsim, valdžia mums nieko neduos. Dirbsi ir išgyvensi. Kelius valdžia kad pravalytų laiku ir tiek. O daugiau apie valdžią neturim kada galvoti. Vietinė valdžia pieno kainos mums nepakels, mokesčių Sodrai nesumažins, pieno perdirbėjų nepaspaus, tai tiek mums ir tie rinkimai tėra svarbūs“, — sako Albertas su Meilute.
Vienkiemyje jie turi pieno ūkį — 45 galvijus. Darbo diena prasideda 4 valandą ryto, o baigiasi po 22 valandos. Laisvesni būna nuo 10 iki 13 valandos. Tada ir į parduotuvę gali nulėkti.
„Balsuoti būtina, kad neišsirinktume visokių klounų, kurie į valdžią brukasi dėl garbės ir dėl pinigų. Juk kadenciją pabuvo valdžioje koks juokdarys ir jau žiūrėk kišenėje milijonas. Darbo žmogus iš darbo milijonų nesusikrauna, vadinasi, reikia eiti į valdžią“, — sako Albertas.
Reikia išlaikyti šviesą
Kelmės rajonas. Tytuvėnų pirminės sveikatos priežiūros centro direktorių Joną Daujotį pirmiausia šie savivaldos rinkimai stebina tyla: „Būdavo, į ligoninę mums šūsnis plakatų nešdavo, o dabar kažkoks pačių partijų abejingumas jaučiasi“.
„Iš ateinančios rajono valdžios labai tikiuosi, kad išlaikytos būtų rajone visos esamos gydymo įstaigos. Ne visi žmonės gali gydytis klinikose, ne visi turi pinigų iki jų net nuvažiuoti, o savo mažame mieste gauti medicinos pagalbą yra palengvinimas paprastam kaimo žmogui. Stebuklų nepadarom, bet varganas žmogus yra garantuotas, kad pagalbą gaus čia pat ir tuoj pat. Supraskit, kaimo žmogui Vilnius — jau Paryžius“, — sakė J. Daujotis.
Dar Tytuvėnų inteligentui svarbu, kad nebūtų uždaryti kultūros objektai: „Labai biedna Tytuvėnų biblioteka, reikia jai pagalbos. Kultūros namų pastatą atsiėmė bažnyčia. Baisu, kad neužgestų kultūros šviesa Tytuvėnuose. Jeigu išmintingą valdžią išsirinksim, gal viskas pakryps į gerą?“.
Klausimas, ar eis balsuoti, net įžeidžia J. Daujotį. „Iki tiek dar nenusiritom, kad nė balsuoti nebeitume! Bet cirkininkų nerinksime. Tauta jau pasimokė išsirinkusi juokdarius, kurie pasirodė ne tik labai godūs, bet ir ciniški. Nieko juokingo su jais nebuvo, veikiau, — graudu“, — sakė Tytuvėnų inteligentas.
Galvos ar konteineriai?
Šedbarai. Kaimo mokykla uždaryta prieš metus. Dabar šis pastatas stovi lentomis užkaltais langais. Kultūros namai uždaryti anksčiau. Buvusioje valgykloje bendruomenė norėtų įkurti susirinkimų namus. Tikisi, padės naujoji Kelmės rajono valdžia.
Prie parduotuvės sąmyšis: trys vyrai ginčijasi dėl šiukšlių. Linas Balsys piktinasi, kad kažkodėl gauna atskirą sąskaitą nei žmona. Jo skola už šiukšlių išvežimą jau išaugo iki kelių šimtų litų, o mokėti nėra iš ko — auga trys vaikai.
Vyresnysis Balsys — Jonas iš kišenės traukia voką su sąskaita už šiukšles — per 600 litų. Nemokėjo nuo 2008 metų rugsėjo. Norėjo „pasišakoti“ prieš valdžią. Ieškojo teisybės, bet vis tiek liko su skolos kupra. Iš jo vienkiemio šiukšlių, tikina Jonas, neveža seniai. Nebent kartais prisipildo konteineris ir apie pusę kilometro pagyvenęs vyras stumia konteinerį iki pagrindinio kelio.
Šiukšliavežė neprivažiuoja prie trobos. Sutarė su vežėjais, kad jam skaičiuos ne po 5 litus už žmogų kas mėnesį, o perpus mažiau. Sutarė, bet sąskaita vis tiek atėjo visa kaina.
„Jeigu kas iš kandidatų pažadėtų, kad už šiukšles reikės mokėti ne nuo galvos, o nuo išvežtų konteinerių, dar ir kaimynus paagituočiau už tokį žmogų balsuoti. Kokios šiukšlės gali būti vienkiemyje: kas dega — sudeginam, kas pūna — dedam į kompostą. O kiek galima išgerti limonado ar alaus, kad pridėtum pilną konteinerį “bambalių“? Pinigų neturime tiems bambaliams“, — piktinasi Jonas Balsys.
Skutai skelbimų lentoje
Tytuvėnų centre skelbimų lentoje vėjas plaiksto nudraskytus rinkiminius plakatus.
„Taip supykusi esu ant valdžios, kad kažin ar eisiu iš viso balsuoti, nors nesu praleidusi nė vienų rinkimų. Po velnių tegul eina visi lobstantys iš Lietuvos. Visada buvau didelė optimistė, bet dabar esu pikta pensininkė“, — prie nudraskytų plakatų piktinosi buvusi ilgametė Tytuvėnų kultūros darbuotoja Danutė Giedraitienė.
Moteris sako, kad jai visko gana, iš pensijos išgyvena, bet kai aplinkui tiek vargstančių žmonių ir lobstančios valdžios, neteisybė spaudžia krūtinę.
Moterį piktina rinkimų machinacijos apie kurias yra girdėjusi iš ankstesnių rinkimų. „Balsus klastoja — man tai nesuprantama. Mulkinimas labai žeidžia žmones“, — ėmėsi už galvos Danutė.
Bematant prie skelbimų lentos ėmė rinktis tytuvėniškiai. Antrino Danutei, kad nepasitiki valdžia, yra įžeisti. Niekas nepakėlė besiplaikstančių vėjyje suplėšytų rinkimų plakatų.
Rita ŽADEIKYTĖ
