Baltarusijos vadovas liepą paskelbė nurodęs ministerijoms parengti planą, kaip apriboti eksporto tranzitą per šalį. „<...> Pirma: į Baltarusijos rinką – nė žingsnio, antra: per Baltarusiją – taip pat nė žingsnio. Lygiai taip pat reikia elgtis ir su vokiečiais. Tegul per Suomiją į Kiniją ir Rusiją tiekia savo produkciją. Ar per Ukrainą – ten geri keliai – tegul važiuoja ir tiekia ten“, – pareiškė jis susirinkimo su vyriausybe metu.
Rusijos prezidento atstovas Dmitrijus Peskovas atkreipė dėmesį, kad Rusija „neatmeta galimybių, jog apribojus tranzitą atsirastų kažkokie trikdžiai tiekimo grandinėje“.
Anot Kremliaus ruporo, abiejų šalių vyriausybės derasi, kaip galima būtų sumažinti neigiamas to pasekmes.
Nukentės baltarusių krovinių vežėjai
Vokietija užima trečiąją vietą pagal importą Baltarusijoje (po Rusijos ir Kinijos), 2020-aisiais iš ten buvo atvežta produkcijos už 1,69 mlrd. dolerių, skelbiama „Zerkalo“.
Į Baltarusiją importuojama nuo vaistų ir chemijos pramonės gaminių iki autotransporto, atsarginių dalių. Ekspertų manymu, beveik 3,2 tūkst. prekių pavadinimų atsivežanti iš Vokietijos Baltarusija pati sau prisidarytų problemų.
„Sprendimas drausti įvežti į Baltarusiją produkciją iš Vokietijos yra tas pats, kas šauti sau į koją. Nuo to mūsų šalyje nukentės tiek paprasti žmonės, tiek ir valstybinė pramonė ir privatus verslas“, – „Zerkalo“ pasakojo transporto logistikos ekspertas Aleksandras Komarovas.
Jo manymu, pirmiausiai smūgį pajus sunkvežimių krovinių vežėjai. „Jiems ir iki tol nebuvo saldu: nuolat mažėjantys reisų pelnai, jų mažėjimas dėl koronaviruso, „mūšiai“ dėl leidimų gabenti, užmokesčiu nepatenkintų vairuotojų migracija“, – aiškina A. Komarovas.
Kroviniai iš Europos į Rusiją yra vežami daugiausiai baltarusių krovinių vežėjų. Europos transporto bendrovės, eksperto manymu, važinėti šia kryptimi nemėgsta.
„Tačiau uždraus vokiškų prekių įvežimą – sunkvežimis jau į šalį neįvažiuos, o Baltarusija neteks pinigų (mažiau gaus mokesčių už važiavimą mokamais keliais, neteks lėšų logistikos centrai, servisai, mažiau bus surinkta mokesčių pasienyje, mažiau parduota kuro)“, – pažymi ekspertas.
Jis perspėjo, kad baltarusių krovinių vežėjų laukia arba pasitraukimas iš rinkos, arba „rusiškų numerių pasirinkimas“.
Srautus perskirstys per kitas šalis
Ekspertas prognozuoja, kad krovininių mašinų srautas bus perskirstytas per Lenkiją, Lietuvą, Latviją, kuri turi sieną su pagrindine Rusijos teritorija.
„<...> Taip, tokiu atveju kelias prailgs, važiuoti teks para ar dviem ilgiau, tai atsispindės krovinio kainoje, o tuomet – galutinėje produkto kainoje. Nuo vokiškų prekių tranzito draudimo ir jų neįsileidimo į šalį Vokietija neteks labai nedaug. Viskas todėl, kad vokiečiai kaip leido tam tikra kaina prekes, taip ir toliau leis. Pervežimo pabrangimas kris ant pirkėjų pečių“, – aiškino ekspertas.
Krovinius gali pradėti gabenti nauju keliu, kuomet krovinius jūra bus galima pervežti į Estija ar Suomiją, o iš ten į Rusiją.
„Vokiečių prekės muitinės dokumentus tvarkysis Rusijoje, o iš ten pateks į baltarusių parduotuves: juk sienos ir kontrolės punktų tarp mūsų šalių nėra, fiziškai sukontroliuoti prekių įvežimo bus neįmanoma“, – aiškino naują sistemą A. Komarovas. Beje, analogiškai darė ir pati Baltarusija, kuomet Rusija įvedė tam tikrų prekių embargą Europai. Tuomet Rusijos rinką per Baltarusiją pasiekė tos pačios „draudžiamos“ europietiškos prekės.
Pasak eksperto, dar galima būtų įvesti sankcijas vokiškai produkcijai, bet tuomet tektų įvesti kontrolę Baltarusijos-Rusijos pasienyje. Taip pat galima būtų uždrausti tam tikrų prekės ženklų pardavimą, tačiau tuomet suvešės juodoji rinka.
Baltarusijos politologo Levo Lvovskio teigimu, net jei tai liktų tik A. Lukašenkos tušti gąsdinimai, tai jau savaime pridarys rūpesčių ir negatyviai paveiks verslą.
„Siekiant išvengti sutarčių nutraukimo ir stabilizuoti eksporto kanalus, daugelis europiečių ir kinų bendrovių jau dabar, net nesulaukus draudimo įvedimo, pradės kurti transportavimo maršrutus apeinant Baltarusiją. Nuostoliai nuo tokių kontrsankcijų bus tolygūs savo poveikiu Baltarusijos ekonomikai pačioms Europos sankcijoms“, – aiškino jis.
Mizeco tyrimų centro vadovo Jaroslavo Romančuko teigimu, Vokietijos ekonomika tokių A. Lukašenkos sankcijų nepajustų, o ir pačios Baltarusijos rinkos dalis Europos ekonomikoje yra nežymi. Jis taip pat paaiškino, kodėl buvo pasirinkti būtent vokiečiai: „Jeigu kariauti, tai kariauti su lyderiais. Kokia prasmė kritikuoti Maltą ar Kiprą? Vokietija – viena iš pagrindinių Europos Sąjungos šalių, todėl taip galima parodyti, kad „mes stiprūs“.
Rusijos analitikai džiaugsmu nespindi
Rusijos analitikai taip pat nedemonstravo optimizmo dėl to, ką gali jų šaliai reikšti Europos valstybių prekių tranzito ribojimas. Ekspertų manymu, tranzito ribojimas iš Europos šalių reikštų du svarbius pokyčius – sutrikdytų prekių tiekimo grandinę ir sumažintų užsienio valiutos patekimą į Baltarusiją.
„O tai sukeltų didesnį spaudimą nacionalinei valiutai, – mano Rusijos ekonomistas Michailas Nikolajevas. – 2020-aisiais Baltarusija gavo apie 300 mln. dolerių už suteiktas Vokietijai paslaugas“.
Kitos rusų ekonomistės Ksenijos Banikovos teigimu, vokiškų prekių tranzito per Baltarusiją tranzitas visų pirma paliestų prekių importą į Rusiją. Pasienio tarnybų duomenimis, per Baltarusijos teritoriją į Rusiją patenka daugiau nei 8 milijonai tonų krovinių kasmet, ir daugiau nei ketvirtis jų tenka Vokietijai.
Ekonomistų teigimu, importuotojai suras alternatyvius savo prekių tiekimo kelius į Rusiją. Tačiau tai užims daugiau laiko ir pareikalaus esminių esamos infrastruktūros pokyčių, o tai gali sukelti kainų augimą pačioje Rusijoje. Tiesa, ženklaus pabrangimo jie nesitiki, kalbama apie kelių procentų kainų augimą.
Nei Vokietija, nei Baltarusija nepatirs žymesnių nuostolių
Lukašenkos režimas turi tik vieną būdą pridaryti ekonominių nuostolių atsakydamas į sankcijas – nutraukti naftos ir dujų tranzitą, mano „Deutsche Welle“ (DW) analitikai. Tačiau šis scenarijus yra nerealus, nes tai stipriai pakenktų Rusijos interesams, nuo kurios malonės Lukašenkos režimas vis labiau priklausomas.
Maža to, transportavimo geležinkeliais sustabdymas paveiktų dar vienos Minsko partnerės – Kinijos – interesus, kuri ženklią dalį savo eksporto į ES siunčia traukiniais į Vokietiją.
2020-aisiais vokiečių bendrovės eksportavo į Baltarusiją prekių už beveik 1,4 mlrd. eurų. Pernai Baltarusija užėmė 75-ąją iš visų Vokietijos importo partnerių ir 60-ąją iš visų eksporto partnerių, o bendra vokiečių ir baltarusių prekybos apyvarta sudarė 1,9 mlrd. eurų – ir tai yra beveik trigubai mažiau negu, pavyzdžiui, su Lietuva.
Tai reiškia, kad nei Vokietija, nei Baltarusija ženkliau nepajustų ekonominių nuostolių nuo Vokietijos produkcijos pardavimo Baltarusijoje. O pakeisti transportavimo kelius apeinant Baltarusiją ir pasirinkti baltarusių tiekėjus europiečiais ar amerikiečiais vokiečių eksportuotojai, anot DW, yra iš esmės jau dabar pasirengę.
