Naujienų portalo tv3.lt kalbintas vyras pasakojo apie ateities planus, sąsajas su Lietuva bei širdies reikalus.
Paskelbtas karantinas – pokyčių metas
Kalbėdamas apie paskelbtą karantiną L. Reinikis sakė, kad dabar gyvenimas tapo labai ramus, tačiau jam trūksta artimųjų.
„Gyvenimas tapo daug ramesnis. Kaip ir visiems kitiems. Labiausiai man trūksta rankų prisilietimų, apkabinimų, siųsti bučinius draugams bei šeimos nariams. Taip pat kelionių ir atostogų su draugais. Ačiū dievui, kad gegužės 15 d. Baltijos sienos vėl bus atidarytos. Mes galėsime aplankyti bent vienas kitą. Žmonės, kurie mane seka „Instagram“ tinkle, pastebėjo, kad aš nusiskutau galvą. Taigi dabar mano plaukai tikrai trumpi“, – pasakojo vyras.
Vyras džiaugėsi, kad paskutiniai jo pasirodymai buvo būtent Lietuvoje: „Nemažai pasirodymų teko atšaukti: Latvijoje, Vokietijoje, Lietuvoje ir Anglijoje. Daug koncertų buvo suplanuota vasarą. Laimei, savaitę prieš karantiną, turėjau du pasirodymus Lietuvoje. Tai buvo Šiauliuose ir Mažeikiuose. Taigi paskutiniai mano koncertai buvo Lietuvoje.“
L. Reinikiui sustabdyti pasirodymai reiškia ir sustabdytą pajamų šaltinį. Tačiau jis džiaugėsi, kad nėra išlaidus žmogus, todėl pajamų kol kas užteks.
„Pinigų srautas beveik visiškai sustojo, tačiau aš sunkiai dirbau anksčiau, todėl dabar per daug nesijaudinu. Ir aš neturiu paskolų iš bankų. Labai užjaučiu menininkus, kuriems dabar išties sunku. Kurie priklauso tik nuo vieno darbo. Bet jei prisimintume, devintojo dešimtmečio pradžioje menininkų krizė buvo daug didesnė. Po Sovietų Sąjungos griūties, kai mes ir vėl tapome nepriklausomomis šalimis, menininkai Latvijoje buvę nedirbę 2 metus, nes iš tikrųjų nieko nevyko. Ir jie bandė rasti kitų būdų, kaip užsidirbti pinigų“, – savo pastebėjimais dalijosi vyras.
Ateities planai
Pasakodamas apie ateities planus, jis tikino, kad dabar ateitis nėra žinoma. Todėl stengiasi jokių didelių planų nesiimti.
„Mano ateities planas – greičiau pradėti dirbti iš naujo. Gal filmuotis vienoje Latvijos televizijos laidoje, kuri buvo suplanuota prieš koronavirusą. Žinau, kad mano koncertas Vokietijoje atidėtas rudeniui. Nemanau, kad dabar galime ką nors planuoti. Galime tik tikėtis, kad visa tai pasibaigs greičiau. Dabar virusas diktuoja taisykles“, – pasakojo pašnekovas.
Atlikėjas džiaugėsi, kad dar vasario mėnesį įrašė naują dainą, kurią taip pat skyrė ir kaimynams lietuviams.
„Vasario mėnesį išleidau savo dainą Lietuviškai ir Estiškai. Lietuviška versija vadinasi „Be tavęs nėra manęs“. Tai buvo mano dovana Valentino dienai. Dabar neplanuoju įrašyti kažko ypatingo kaimynams. Įrašymai ir filmavimai kainuoja pinigus, o dabar reikia elgtis apgalvotai ir protingai“, – prisipažino L. Reinikis.
Tiesa, jis prisipažino, kad dabar neturi nė menkiausio įkvėpimo kūrybai: „Tai visai nėra įkvepiantis laikas. Ir viskas gerai. Bet aš prieš 2 savaites išleidau dainą ir vaizdo įrašą. Jis vadinasi „Dīvaini mierīgi“ (liet. „Keistai ramus“). Aš baigiau tai, ką pradėjau rašyti prieš koronavirusą. Ir tai dėka ruso vyro, kuris taisė mano vonią. Jis išgirdo mane grojant pianinu ir su akcentu pasakė: „Tai tokia graži ir liūdna melodija, ačiū“. Ir grįžo į vonios kambarį. Taigi, parašiau šią dainą, kuri yra beveik apie šį laikotarpį. Tai padaryta bendradarbiaujant su populiariu dokumentininku Ivaru Švediu, kuris dabar filmuoja dokumentinį filmą apie „Covid-19“ Latvijoje. Ivaras dalį šios dainos medžiagos panaudos filme. Mano lietuvių gerbėjai paklausė, ar bus lietuviška versija? Nežinau, bet galite klausytis melodijos ir pamatyti, kaip Ryga atrodo dabar, per „Covid-19“
Vienas, bet nesijaučia vienišas
Atlikėjas pasakojo, kad jo dainos nėra vien tik apie meilę, tačiau jam labai patinka būti romantišku savo kūryboje. „Meilė ir santykiai yra geriausi dalykai apie kuriuos galima kalbėti. Ir aš labai romantiškai myliu savo muziką. Būtent kurdamas aš jaučiuosi stipriausias. O romantiškos melodijos nelabai dera su istorijomis apie karves ar kiaules“, – juokėsi vyras.
Paklaustas, ar turi antrąją pusę, jis liko paslaptingas: „Man labiau patinka dainuoti apie meilę, o ne apie ją kalbėti. Bet aš niekada nesu tikrai vienišas. Ir net būdamas vienas tuo mėgaujuosi.“
Tiesa, jis atskleidė ir nuostabią žinią – L. Reinikis džiaugėsi, kad jau 2 mėnesius save gali pristatyti kaip „dėdę“, o tai jam padeda sunkiu laiku.
„Man padeda žiūrėjimas „Netflix“, saulėtas oras, sveikas maistas, keletas kokteilių. Taip pat ėjimas į paplūdimį. Ir taip pat matymas, kaip auga mano sesers Rūtos sūnus. Prieš 2 mėnesius tapau dėde. Mažasis Ričardas yra džiaugsmas visai mūsų šeimai“, – džiaugėsi L. Reinikis.
Meilė Lietuvai
Atlikėjas pasakojo, kad jį labai žavi Lietuva. Čia jis pažįsta puikius žmones bei turi geras kolegas. „Lietuva yra beveik kaip mano antrieji namai. Aš per 10 metų koncertavau beveik visuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose. Ir tai buvo nuostabu. Kartais būna šiek tiek per toli, kad galėčiau nuvažiuoti automobiliu. Visada mėgstu atvykti į Lietuvą ir labai myliu Lietuvos žmones. Aš ten turiu gerų draugų ir kolegų. Labai malonūs ir draugiški žmonės. Manau, kad esame puikūs kaimynai“, – tikino pašnekovas.
L. Reinikis Lietuvoje puikiai prisimenamas iš dainos „Aš bėgu“. Šis kūrinys pasirodė prieš 10 metų, tačiau vis dar yra itin populiarus.
„Prieš 10 metų įrašiau tai kaip pokštą ir eksperimentą Lietuvai bei Estijai. Daina „Es skrienu“ jau buvo populiari Latvijoje. Ir tiesiog taip nutiko, kad žmonėms tai patiko. Nustebino, kad kai kurie latviai tai dainuoja. Justinas Jankevičius parašė gerą teksto vertimą. Ir dabar ši daina vis dar yra labai populiari visose 3 Baltijos šalyse. Bet tai buvo mano pirmoji daina ir dabar aš daug geriau dainuoju lietuviškai nei prieš 10 metų. Noriu skambėti kuo realiau, o mano kolegos ir draugai Lietuvoje man visada padeda įsisavinti savo lietuvišką kalbą beveik tobulai. Aš labai gerbiu bet kurią kalbą ir nenoriu, kad tai skambėtų juokingai“, – apie hitų tapusią dainą sakė dainininkas.
Atlikėjas prisipažino, kad dalis širdies priklauso Lietuvai. „Lietuva man reiškia dalį to, kam priklauso mano širdis. Tai reiškia: nuostabius kelius, šakotį, „Žalgirį“, lietuvišką alų, gražų Vilnių, Kauną ir stiprius žmones. Bet man nepatinka cepelinai... Atsiprašau. Gal aš tiesiog neragavau skanių cepelinų“, – juokėsi L. Reinikis.
