Latvijos Seimo deputatai ketvirtadienį per pirmąjį svarstymą priėmė įstatymą, suteikiantį vyriausybei įgaliojimus pasirašyti sienos sutartį su Rusija nepridedant paaiškinamosios deklaracijos.
Diskusijose, trukusiose beveik dešimt valandų, kalbėjo 34 parlamento nariai. Deputatų nagrinėjamas įstatymas skelbia: "Remiantis 1991 metų rugpjūčio 21 dieną priimtu Latvijos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos konstituciniu įstatymu "Dėl Latvijos Respublikos istorinio statuso", taip pat atsižvelgiant į tarptautiniu mastu pripažintą Latvijos valstybės perimamumą, parlamentas nusprendė įpareigoti Ministrų kabinetą pasirašyti 1997 metų rugpjūčio 7 dieną parafuotą sienos sutarties projektą".
Vyriausybės pasiūlytam sutarties variantui nepritarė opozicinės partijos "Naujasis laikas" (NL), "Tėvynei ir Laisvei" ir Judėjimo už Latvijos nacionalinę nepriklausomybę (JLNN) susivienijimas, taip pat kai kurie Žaliųjų ir valstiečių sąjungos (ŽVS) deputatai.
Šie parlamentarai gana griežtai atsiliepė apie premjerą Aigarą Kalvytį, užsienio reikalų ministrą Artį Pabriką ir Latvijos prezidentę Vairą Vykę-Freibergą. tačiau jie neturėjo vienos nuomonės, kokia turi būti sienos sutartis su Rusija.
ŽVS atstovas Visvaldis Lacis pareiškė, kad prezidentė ir premjeras gina, jo nuomone, nepriimtiną principą, kad "teisę formuoja jėga ir valdžia". Deputatas taip pat mano, jog Latvija pasiduoda Rusijos spaudimui, pažymėdamas, kad "savo padlaižiavimu mes peržengiame savo dvasines sienas".
NL deputatė Ilma Čepanė pabrėžė, kad Rusija - vienintelė šalis, nepripažįstanti Latvijos nepriklausomybės", o atkūrus jos nepriklausomybę, "Rusija kalba apie jos paskelbimą, o ne atkūrimą".
Balsuoti "už" paragino Liaudies partijos atstovai, A.Pabrikas ir vidaus reikalų ministras Ivaras Guodmanis, atstovaujantis valdančiajam Latvijos pirmosios partijos ir "Latvijos kelio" susivienijimui.
VRM vadovas savo kalboje paragino deputatus "nesieti sienos sutarties su okupacija", o jo kolega iš užsienio politikos žinybos palygino galimybę susigrąžinti Rusijai priklausantį Abrenės rajoną su galimybe prisijungti prie Latvijos 17 amžiuje Kuršo kunigaikštytei priklausiusią Gambijos koloniją Vakarų Afrikoje ar Tobago salą Vest Indijoje.
"Galimybių susigrąžinti Abrenę ne daugiau nei Gambijos ar Tobago teritoriją", - sakė jis.
"Ar mes galime būti aukščiau už savo istorinius skriaudėjus?", - retoriškai paklausė A.Pabrikas ir paragino: "Latviai, neleiskime šiai istorinei skriaudai aptemdyti mūsų akis", turėdamas omenyje "Abrenės praradimą ir okupaciją".
Ministras įsitikinęs, kad "reikalaujant Abrenės, sienos sutarties pasirašyti būtų neįmanoma".
Drauge A.Pabrikas pabrėžė, kad į sienos sutartį įtrauktas istorinio perimamumo principas, ir paragino deputatus nemėginti "užklijuoti istorijos žaizdą pasienio sutarties pleistru".
Latvijos Seimo sprendimą pasveikino Rusijos Valstybės Dūmos tarptautinio komiteto vadovas Konstantinas Kosačiovas, pažymėdamas, kad jis sudaro Rygai galimybę pasirašyti sutartį su Maskva "be jokių papildomų vienašališkų deklaracijų".
"Dabartinė parlamento pozicija, kurią papildė kalbėdama posėdyje Latvijos prezidentė Vaira Vykė-Freibegra, galutinai užbaigia spręsti mūsų abiejų valstybių teritorijos klausimą ir atveria galimybę pasirašyti sutartį artimiausiu laiku, po atitinkamų valstybės vidaus procedūrų", - sakė K.Kosačiovas ir pridūrė, jog pageidautina, kad tokia sutartis būtų pasirašyta jau vasarį.
2005 metų gegužę Rusija atsisakė pasirašyti sienos sutartį su Latvija, nes Latvijos vyriausybė vienašališkai pridėjo prie jos deklaraciją, kurioje yra nuoroda į 1920 metų Latvijos ir Rusijos taikos sutartį, pagal kurią Latvijai atitenka Abrenė ir šeši aplinkiniai valsčiai. Dabar šios žemės yra Pskovo srities Pytalovo rajono teritorija.
