Latvijoje penktadienį vyksta prieštaringai vertinamos Antrojo pasaulinio karo veteranų, priklausiusių nacių junginiui, atminimo dienos renginiai, dėl kurių šalies saugumo pajėgoms paskelbta padidinta parengtis.
Kovo 16-ąją, kuri Latvijoje minima kaip Latvių legiono diena, Rygos centre piketus ir eitynes ketina surengti kelios organizacijos, dauguma kurių neturi nieko bendra su latvių legionu -"Waffen SS" junginiu, kuriame latviai kovojo Antrojo pasaulinio karo metais.
Valstybės policijos vadovas Aldis Lieljuksis sakė, kad saugumo pajėgos pasirengusios užkirsti kelią bet kokiems galimiems neramumams, ir priminė latviams, kad kovo 16-oji yra atminimo, o ne gatvių peštynių diena.
"Tie, kas nori spektaklio, turėtų likti namuose", - sakė jis trečiadienį.
Patys buvę legionieriai nenori turėti nieko bendra su radikalų grupuotėmis, kurios praeityje nepraleido progos pasireikšti šią dieną.
"Visa tai tėra teatras, surežisuotas vaidinimas, kurį mes vertiname neigiamai ir nenorime su tuo turėti nieko bendra", - sakė Antrojo pasaulinio karo latvių legionierių organizacijos pirmininkas Edgaras Skreja.
E. Skreja, kuriam buvo 20 metų, kai jis 1943-iaisiais buvo priverstas eiti tarnauti į tais metais suformuotą latvių legioną, kritikavo žiniasklaidą "už iškreiptą šio kovos junginio vaizdavimą".
"Mes turėjome imti į rankas ginklus ir kovoti su tais, kurie 1940 metais okupavo Latviją, su tais, kurie išniekino mūsų šalį ir mūsų šeimas", - sakė jis, kalbėdamas apie sovietų pajėgas.
Kovo 16 dieną "Waffen SS" latvių legiono veteranų ir jų šalininkų rengiami vieši renginiai, ypač eitynės gatvėmis ir gėlių padėjimas prie Laisvės paminklo, kasmet sukelia didžiulį ažiotažą ir Latvijoje, ir pasaulyje.
Nors buvę legionieriai ir įtikinėja, kad jie nebuvo SS nariai, už Latvijos ribų jie paprastai vadinami esesininkais.
Latvių legionas buvo įsteigtas 1943 metų vasarį, o kovo 16-ąją Latvijos legionierių atminimo diena minima todėl, kad tą dieną 1944 metais Opočkos apylinkėse prie Velikajos upės 15-oji ir 16-oji latvių legiono divizijos įveikė sovietų armijos karius.
Latvių legione Antrojo pasaulinio karo metais kovojo maždaug 146 tūkst. latvių. Daugelis jų buvo pašaukti per prievartą, kai 1943-iaisiais buvo suformuotas šis "Waffen SS" junginys, tačiau kiti jo nariai buvo savanoriai.
Daugiau kaip trečdalis jų - 52 tūkst. - žuvo kare ar mirė tremtyje po sovietų valdžios atkūrimo Latvijoje.
Tuo tarpu sovietų armijoje tarnavo 130 tūkst. latvių. 36 tūkst. jų žuvo, daugelis - kovodami su priešo pusėje buvusiais tėvynainiais.
1950 metais Vašingtone buvo paskelbta deklaracija, kad Baltijos šalių SS legionus reikia laikyti ypatingais ir skirtingais nuo Vokietijos SS dalinių, todėl jie neturi būti laikomi judėjimu, priešišku JAV vyriausybei.
Iki 1998 metų kovo 16-oji Latvijoje buvo minima kaip Latvių legiono diena, bet įstatymu tokia diena nebuvo patvirtinta. Tai buvo padaryta 1998 metų vasarą. Tačiau po dvejų metų parlamentas pripažino padaręs klaidą, leidęs oficialiai minėti dieną, kai rusai patyrė skaudų pralaimėjimą, ir išbraukė legionierių atminimo dieną iš kalendoriaus.
Rusijos URM 2004 metų vasarį pareiškė, jog pagal Niurnbergo proceso rezultatus, "Waffen SS" latvių legiono veikla pripažinta nusikalstama.
Tačiau buvę legionieriai kovo 16-ąją ir toliau pagerbia savo kritusius kovos draugus, o Latvija sulaukia griežtų Maskvos kaltinimų, kad šalyje šlovinamas nacizmas.
"Legionieriai nenori viešumo. Dauguma jų nori paprasčiausiai tyliai pasitraukti", - sakė Janis Atis Krūminis, organizacijos "Dauguvos vanagai" ("Daugavas Vanagi"), kuri pirmoji 1952 metų kovo 16-ąją paminėjo legionierių dieną, pirmininkas.
Šiandien "šia data naudojamasi siekiant diskredituoti mūsų šalį", sakė jis.
Pernai Rygoje legionierių atminimo dieną buvo sulaikyta 60 žmonių. Jie buvo suimti policijai tramdant radikalus, kurie mėgino surengti nesankcionuotas eitynes. Miesto valdžia uždraudė bet kokius latvių legionierių atminimo renginius, siekdama užkirsti kelią neramumas, kokie Rygoje šią dieną vyko 2005-aisiais.
Prieš dvejus metus prie pačiame sostinėje centre esančio Laisvės paminklo, kur šimtai žmonių atėjo pagerbti latvių karo veteranų, neramumus sukėlė čia susirinkę dešiniųjų ir kairiųjų radikalai.
Šiais metais Rygos miesto valdžia leido šešioms organizacijoms sostinėje rengti legionierių atminimo renginius, įskaitant kraštutinių dešiniųjų Nacionalinių pajėgų sąjungą, kurios nariai prižiūrimi policijos žygiuos iki Laisvės paminklo, ir legionierius, kurie čia per ceremoniją pagerbs kritusius kovos draugus.
