Latvijos prezidento rinkimai, paprastai vykstantys antrąją birželio pusę, likus kelioms savaitėms iki pasibaigiant šalies vadovo įgaliojimams, šiemet gali įvykti kovą arbalandį, rašo trečiadienį laikraštis "Diena".
Leidinio turima informacija, dėl to šios savaitės pradžioje susitarė valdančiųjų partijų atstovai. Jie patvirtino, jog toks susitarimas pasiektas atsižvelgus į Latvijos prezidentės laimėjimus užsienio politikos srityje ir tai, kad rinkimai vyks tokiu svarbiu Latvijai metu - referendumo dėl narystės Europos Sąjungoje (ES) metais. Todėl labai svarbu, kad prezidentė kuo greičiau gautų mandatą ateinantiems ketveriems metams, pabrėžė jie.
Vaira Vykė-Freiberga viešai pareiškė esanti pasirengusi eiti prezidentės pareigas dar vieną kadenciją, sakė jos atstovė spaudai Aiva Rozenberga. Tačiau apie rinkimų datą prezidentė nenori kalbėti, nes tai Seimo kompetencija.
Visos valdančiosios partijos jau pritarė siūlymui, kad V.Vykė-Freiberga būtų pakartotinai išrinkta į šį postą, ne tik pasirašydamos vyriausybinę deklaraciją, bet ir šios savaitės pradžioje išsakiusios savo nuomonę spaudoje. Balsuoti už V.Vykę-Freibergą ketina ir opozicinė Liaudies partija.
Laikraštis primena, kad prezidento rinkimų dieną ir tvarką reglamentuoja Seimo prezidiumas, pasikonsultavęs su parlamentinių frakcijų vadovais. V.Vykę-Freibergą Latvijos prezidente Seimas išrinko 1999 metų birželio 17 dieną.
Seimo juridinio biuro vadovas Gunaras Kusinis sakė, kad surengus prezidento rinkimus anksčiau nei numatyta, gali kilti keblumų dėl Latvijos Konstitucijos 40 straipsnio, pagal kurį artimiausiame Seimo posėdyje pareigas pradedantis eiti Latvijos prezidentas duoda iškilmingą priesaiką".
Bet jei rinkimai vyks pavasarį, per artimiausią Seimo posėdį dar nebus pasibaigęs pirmasis V.Vykės-Freibergos įgaliojimų terminas.
Premjero pavaduotojas Danas Titavas, patvirtinęs valdančiosios koalicijos ketinimą surengti prezidento rinkimus pavasarį, mano, jog juridiškai tai įmanoma.
Jo nuomonei pritaria Žaliųjų ir valstiečių sąjungos frakcijos pirmininkas Augustas Brigmanis, pažymėjęs, jog anksčiau išsirinkti šalies vadovą būtina ir todėl, kad būtų nutrauktos politinės spekuliacijos šia tema.
Vicepremjeras Ainaras Šlėseris pabrėžė, jog svarbu, kad V.Vykė-Freiberga vėlesniais mėnesiais užsienio politikos srityje galėtų reikštis kaip pareigūnė, turinti mandatą ir kitai kadencijai, nes dabartinis jos mandatas tokios galios neturi.
BNS
