Vasario viduryje numatytas referendumas dėl rusų kaip valstybinės kalbos Latvijoje turi vykti, kadangi nueita pernelyg toli. Tai interviu Latvijos radijui ketvirtadienį pasakė prezidentas Andris Berzinis.
Jis dar kartą patvirtino, kad neketina dalyvauti referendume, kadangi jį laiko absurdišku.
Kaip tikimasi, Konstitucinis teismas dar šią savaitę paskelbs sprendimą dėl Saeimos partijų narių peticijos, kuriame ginčijamas numatomo rengti referendumo teisėtumas ir prašoma jį atšaukti.
Pasak A. Berzinio, būtų geriau, kad referendumas įvyktų, kadangi procesas jau toli pažengęs, o referendumą atšaukus, visuomenėje kiltų dar didesnė įtampa.
Latvijos prezidentas mano, kad patys piliečiai turi nuspręsti, ar dalyvaus referendume, o jis pats neplanuoja kreiptis į tautą su specialiais pareiškimais.
Pernai iniciatoriams surinkus reikiamą kiekį parašų, Saeima privalėjo paskelbti referendumą. Jis numatytas vasario 18 dieną.
Referendumo iniciatyvai reikia surinkti ne mažiau kaip 10 proc. visų rinkėjų balsų, o buvo surinkta kiek daugiau nei 12 proc.
Maždaug trečdalis Latvijos gyventojų iš 2 mln. yra rusakalbiai. Kad Konstitucijos pataisos įsigaliotų, referendume už jas turi balsuoti ne mažiau kaip pusė rinkėjų.
Mažai kas abejoja, kad referendume siūlomos Konstitucijos pataisos bus atmestos, tačiau baiminamasi, kad visas šis procesas tik dar labiau suskaldys Latvijos visuomenę.
Referendumas kainuos maždaug 1,7 mln. latų (8,4 mln. litų).
