Latvijos vyriausybei siūlant riboti surenkamų skolų sumas, bankininkai atsako ketinimų riboti paskolų išdavimą.
Skolas „sėkmingai restruktūrizuoja“
Šių metų liepos mėnesį, pristatydami antrojo metų ketvirčio finansinius rezultatus, banko DnB Nord savininkai teigė vis dėlto matantys gerų vystymosi galimybių Baltijos šalyse. Vėliau Skandinavijos bankai ėmė sutartinai kalbėti, kad Baltijos šalys yra kone akmuo po bankininkų kaklais, ir jose padarė didžiulius atidėjinius dėl esamų ir kitiems metams numatomų blogų paskolų. Ekonomikos būklei negerėjant, norvegų nuotaika taip pat ėmė bjurti.
Sunerimti juos paskatino ir Latvijos vyriausybės siekis daugybę skolas bankams turinčių šalies gyventojų nepaversti benamiais. Latvijos Ministras Pirmininkas Valdis Dombrovskis teigia norintis padėti būstų savininkams ištikus bėdai. Jo siūlymu, bankai galėtų surinkinėti skolų sumas pagal jiems užstatyto turto dabartinę rinkos vertę.
Latvijos komercinių bankų asociacija pranešė, kad toks Premjero sprendimas juos labai nustebino ir šiuos siūlymus pavadino populistiniais. Minėta asociacija taip pat tikino, kad dauguma žmonių savo skolas sėkmingai restruktūrizavo ir namų neprarado. Bankų teigimu, toks Vyriausybės sprendimas sukeltų didelius nuostolius DnB NOR, Swedbank, Nordea Bank ir SEB bankams.
Bankų reakcijos – skirtingos
Latvijoje pastaruoju metu skaudžiai augo nedarbas, smuko ekonomika ir daugėjo prisiimtų finansinių įsipareigojimų negalinčių vykdyti skolininkų. Taip pat ženkliai nukrito nekilnojamojo turto kainos, taigi tuo pačiu ir turto, kuris buvo įsigyjamas už paskolas, vertė. Latvijos sostinėje Rygoje nekilnojamojo turto kainos smuko 68 procentais lyginant su buvusiu kainų piku 2007-ųjų vasarą.
V. Dombrovskis pasiūlė įstatymų pataisas, kurios nurodo, kad skolininko atsakomybė skolintojui, susijusi su konkretaus būsto pirkimu, turi būti ribojama garantijų vertės. Pataisos taip pat numato, kad paskolas galima būtų padengti kitu turtu, bet bankai negalėtų priverstinai kėsintis į už paskolą neužstatytą skolininko turtą, jeigu pardavus užstatytąjį neįmanoma padengti visos skolos.
Pataisose numatoma ir tai, jog bankai negalėtų išmesti žmonių iš namų be sutarties, ir kad skolininkai turėtų būti perkraustomi į kitą gyvenamąją vietą. Bankai turėtų bent laikinai pasiūlyti gyventojams mažesnį gyvenamąjį būstą iš savo valdomo nekilnojamojo turto.
Banko „Swedbank“ atstovai teigė negalintys komentuoti šių pataisų, nes nežino visų detalių. SEB bankas sakė esąs nusiteikęs ieškoti visiems priimtinų sprendimų kaip padėti skolininkams, nes turi ilgalaikės veiklos Baltijos šalyse strategiją ir jos nutraukti neketina. DnB NOR pranešė pradėsiantis riboti paskolų išdavimą Latvijoje, jei šalis ir toliau tęs ketinimus riboti minėtas surenkamas sumas, o tokį šalies ketinimą traktuoja kaip pažeidžiantį Europos teisę.
„DnB NOR“ bankas Latvijoje šių metų pirmąjį pusmetį turėjo nurašyti 13,9 proc. paskolų, Estijoje – 7,4 proc, Lietuvoje – 6,8 proc. „DnB NOR“ valdomas paskolų portfelis Latvijoje šių metų liepą siekė 23 mlrd. Norvegijos kronų. Tai sudaro apie ketvirtadalį visos banko valdomų paskolų sumos.
