Neseniai Latvijos ministras pirmininkas Einaras Repšė už bankų paskolas įsigijo šešis žemės sklypus ir butą Rygoje, kurių bendra vertė siekia 350 tūkst. latų (516 tūkst. eurų). Dabar premjeras dėl šių itin prieštaringai vertinamų veiksmų yra priverstas teisintis, skelbia leidinys "The Baltic Times".
Paskatintas "Delna", kuri yra tarptautinės organizacijos "Transparency International" vietinis padalinys, Latvijos korupcijos prevencijos ir kontrolės biuras (KPKB) pradėjo tyrimą dėl įtarimo, kad E. Repšė galėjo pažeisti šalies įstatymus lengvatinėmis palūkanomis paimdamas paskolas iš dviejų vietinių bankų. Pagal Latvijoje galiojančius įstatymus, kuriais siekiama užkirsti kelią interesų konfliktams, valstybės pareigūnams draudžiama imti privačių subjektų dovanas ar naudotis jų siūlomomis privilegijomis.
"Remdamiesi įstatymais tiriame padėtį ir siekiame nustatyti, ar būta interesų konflikto", - sakė KPKB atstovė Diana Kurpniecė.
Tuo tarpu "Deln" vadovė Inesė Voika paragino biurą tyrimui skirti ypatingą dėmesį ir taip išvengti kaltinimų favoritizmu, kurie sumažintų visuomenės paramą antikorupciniams veiksmams. Dabartinė KPKB vadovė Juta Strikė į šias pareigas buvo paskirta E. Repšės dėka, nes Latvijos parlamentas jos kandidatūrą du kartus atmetė. Todėl daugelis stebėtojų mano, kad naujasis tyrimas bus tikras biuro principingumo išbadymas.
"Paprašėme, kad jie (KPKB) kaip įmanoma išsamiau, netgi išsamiau, nei įprasta, paaiškintų, ar tai buvo neteisėta, ir jei reikia, pasikviestų nepriklausomų ekspertų", - "The Baltic Times" sakė I. Voika. Jos teigimu, teisinis paskolų žemomis palūkanų normomis įvertinimas taptų pavyzdžiu ateičiai. "Tai gali būti visiškai tinkama paprastam asmeniui, tačiau kadangi kalbame apie politiką, tai gali skirtis", - aiškino "Delna" vadovė.
Teigiama, kad E. Repšė septynis minėtus nekilnojamojo turto sandorius finansavo keturiomis paskolomis iš "Hansabanka" ir "Nord/LB Latvija". Tikslios kiekvienos paskolos palūkanų normos nėra žinomos, tačiau žiniasklaidoje teigiama, kad "Hansabanka" paskolą suteikė su 4,3 proc. palūkanomis.
Pasak analitikų, jei ši informacija pasitvirtintų, E. Repšės užsitikrinta palūkanų norma būtų gerokai žemesnė už įprastinę. "Tai labai nedidelė norma, - sakė pavardės nenorėjęs nurodyti bankininkas. - Įprastinė norma būtų 5-7 proc. 3-4 proc. siekia refinansavimo palūkanų norma, todėl jei bankai teiktų paskolas su 4,3 proc. palūkanomis, jie nieko neuždirbtų".
Dienraštis "Diena" pranešė, kad E. Repšė įsigijo butą Rygoje, du pajūrio sklypus Kuržemėje ir Vidžemėje, sodybą Madonoje, dvi sodybas prie Raznos ežero Latgaloje ir 140 hektarų sklypą tame pačiame regione.
Vis labiau kritikuojamas premjeras savo sprendimą investuoti į nekilnojamąjį turtą teisino. "Negalima tiesiog tikėtis dovanų iš dangaus, - žurnalistams sakė E. Repšė. - Taip pat reikia bandyti šiek tiek uždirbti". Ministras pirmininkas aiškino, kad nekilnojamojo turto rinka yra tinkamiausia investicijoms, nes jam, kaip valstybės pareigūnui, draudžiama užsiimti verslu. Pasak E. Repšės, jis pelno gautų, jei įsigytas nekilnojamasis turtas pabrangtų bent 5 proc.
I. Voika pripažino, kad daugelio demokratinių šalių politikai investuoja į nekilnojamąjį turtą ir Latvija nėra išimtis. "Tai labai aukšto lygio problema, susijusi su demokratija bendrąja prasme", - teigė "Delna" vadovė.
Kalbėdamas apie sandorių finansavimą E. Repšė, kuris 10 metų dirbo Latvijos centrinio banko vadovu, nurodė tebeturįs daugiau kaip 100 tūkst. latų santaupų bei gaunąs pajamų iš investicijų užsienyje, ypač į JAV vertybinius popierius. Žiniasklaidoje skelbiama, kad premjeras turi akcijų 26 bendrovėse, tačiau nenurodoma, kur šios bendrovės registruotos.
Paskolas paėmusiam E. Repšei kiekvieną mėnesį teks mokėti po 7 tūkst. latų, o jo gaunamas ministro pirmininko atlyginimas, atskaičius mokesčius, siekia 1,5 tūkst. latų. Domimasi ir E. Repšės užsitikrintomis palūkanų normomis, nes politikas 2002 metų spalį rinkimus laimėjo žadėdamas kovoti su korupcija.
Siekiant palengvinti KPKB tyrimą, spalio 19 dieną buvo priimta įstatymo pataisa, leisianti biurui domėtis su tyrimu susijusiomis banko sąskaitomis. Parlamente priimta pataisa įsigalios nuo vasario 1 dienos.
ELTA
