Praėjusiais metais Latvijos ekonomika augo sparčiausiai iš visų Europos šalių – „Danske Bank“ analitikų duomenimis, Latvijos BVP išaugo 5,5 proc., kai 2011 m. prieaugis siekė 5,4 proc. Nors detalūs statistiniai duomenys nėra paskelbti, panašu, kad subalansuotą šalies ekonomikos augimą palaikė ir vidaus paklausa, ir eksportas.
„Danske Bank“ analitikai prognozuoja, kad 2013 m. Lietuvos kaimynės ekonomikos augimo sparta sulėtės iki 3,5 proc. daugiausia dėl silpstančios vidaus paklausos. Tačiau šalies eksportas ir toliau rodys gerus rezultatus. Visgi išlieka didesnė eksporto apimčių smukimo rizika – euro zona ir šiemet neatsigaus, o vienkartinis poveikis, kuris pernai palaikė spartų Latvijos eksporto augimą, gali ir nepasikartoti. Nepaisant vis dar gajos rizikos, „Danske Bank“ analitikai 2014 m., kuriais Latvija planuoja įsivesti eurą, tikisi 4,1 proc. BVP augimo.
Latvija Mastrichto kriterijus atitiks
Infliacija Latvijoje praėjusiais metais stipriai sumažėjo iki 2,3 proc. nuo ankstesniais metais buvusių 4,4 proc. Labiausiai tam įtakos turėjo nuo 22 proc. iki 21 proc. sumažintas pridėtinės vertės mokestis. „Danske Bank“ analitikai prognozuoja, kad kainų lygio kritimas tęsis ypač dėl energinių išteklių kainų sumažinimo. Įvertinus naujausius vartotojų kainų indekso duomenis, Latvijai, panašu, pavyks įgyvendinti Mastrichto infliacijos kriterijų ir nuo 2014 m. sausio tapti euro zonos nare.
„Danske Bank“ analitikai prognozuoja, kad 2013 m. infliacija sieks 1,0 proc. Artimiausiais metais nesitikima ryškių vartotojų kainų indekso pokyčių, tačiau 2014 m. įsivestas euras gali 2,8 proc. kilstelti kainas. Visgi kaip ir kitose Baltijos šalyse pagrindiniu rizikos faktoriumi kainų indeksams Latvijoje išlieka pasauliniai energinių išteklių kainų šokai.
Galvos skausmas – nedarbas
Palyginti aukštas nedarbo lygis išlieka didžiausiu iššūkiu Latvijos ekonomikai. Atsižvelgiant į tikėtiną nedarbo lygio sumažėjimą, padėtis darbo rinkoje, nors ir ne sparčiai, tačiau gerės. „Danske Bank“ analitikai prognozuoja, kad nedarbo lygis praėjusiais metais galėjo siekti 13,8 proc., o atitinkamai 2013 m. ir 2014 m. nedarbas ir toliau mažės iki 13,3 proc. ir 12,4 proc.
Nors tvarus ekonomikos atsigavimas nepagerino padėties Latvijos darbo rinkoje, to negalima pasakyti apie atlyginimų lygį. Geri šalies ekonomikos rezultatai prisidėjo prie stabilaus darbo užmokesčio augimo 2012 m. – atlyginimai augo 4,0 proc. Tačiau nereikia pamiršti, kad spartų darbo užmokesčio, ypač viešajame sektoriuje, augimą nulėmė ir žemas bazės efektas. Latvija, kaip ir kitos Baltijos ekonomikos, 2009–2010 m. įgyvendino vadinamą vidinės devalvacijos arba darbo kaštų mažinimo politiką. „Danske Bank“ analitikai prognozuoja atlyginimus augsiant ir šiemet iki 2,5 proc., o 2014 m. – iki 3,8 proc.
Einamosios sąskaitos deficitas suvaldytas
Einamosios sąskaitos deficitas, pridaręs daug problemų kreditų bumo metu, artimiausiu metu turėtų išlikti mažas. Tačiau einamosios sąskaitos padėtis labiausiai dėl augančių investicijų pablogės tik 2015 m.
Vienas iš svarbiausių spartaus Latvijos augimo veiksnių buvo sparčiai augusios investicijos – 2012 m. per devynis mėnesius investicijų apimtys padidėjo 21 proc. Tai iš esmės buvo nulemta spartesnio ES struktūrinės paramos įsisavinimo. Prasidėjus naujam struktūrinės ES paramos įsisavinimo etapui, paprastai stebimas piniginių srautų tekėjimo iš ES sulėtėjimas. Todėl mes prognozuojame nuosaikų investicinių išlaidų augimą šiais ir ateinančiais metais.
„Danske Bank“ analitikai prognozuoja, kad 2012 m. investicijos galėjo augti 18,3 proc., o 2013 m. laukiamas 7,0 proc. prieaugis.
Komentarą parengė Violeta Klyvienė, „Danske Bank“ vyresnioji analitikė Baltijos šalims
