Už pataisas balsavo 58 deputatai, prieš pasisakė 18. Dabar šį įstatymo pataisos projektą dar turi patvirtinti prezidentas. Tuo metu rusakalbių atstovai organizuoja tūkstantinius protestus dėl, jų nuomone, pažeidžiamų mažumų teisių ir žada imtis „neeilinių priemonių“.
Kas keičiasi
Anot naujųjų taisyklių, pradinėje mokykloje apmokymas vyks trimis etapais: pradinėse klasėse (1-6 klasės) 50 proc. dalykų privalomai bus dėstoma latvių kalba, septintoje-devintoje klasėse – 80 proc. dalykų dėstoma valstybine kalba, o vidurinėje mokykloje (10-12 klasės) – apmokymas vyksta tik latvių kalba. Išimtys – dalykai susiję su gimtąja kalba.
Perėjimas į naująją sistemą bus vykdomas palaipsniui. 2019/2020 mokslo metais 80 proc. pamokų valstybine kalba vyks vidurinėje mokykloje tik 7 klasėje, 2020/2021 mokslo metais – jau 7 ir 8 klasėse. 80 proc. norma bus taikoma jau visoms vidurinės mokyklos klasės 2021/2022 metų mokslo metais. Vyresniesiems mokiniams mokymo programa latvių kalba bus taikoma iš pradžių tik 10-11 klasės mokykliniams, tačiau jau 2020/2021 metais – visiems.
Siūlymą su įstatymo pataisomis pateikė švietimo ministras Karlis Šadurskis praėjusių metų spalį. Sprendimas išsyk susilaukė rusakalbių nepasitenkinimo bangos ir protestų – „Latvijos rusų sąjunga“, „Rusų mokyklų apsaugos štabas“ ir partijos „Soglasija“ deputatai pasisakė už dvikalbės švietimo sistemos modelio išsaugojimą.
Latvijos politikų laimė...
Latvijos Seimo patvirtintas palaipsniui vykdomas nacionalinių mažumų mokyklų perėjimas į latvių kalbą yra istorinis momentas, pareiškė šios šalies politikas Raivis Dzintaras. „Istorinis momentas – Seimas pagaliau palaikė VL-TB/LNNK idėją dėl vidurinio išsilavinimo [dėstymo] tik latvių kalba! Aišku, tai tik pradžia. Tikslas yra visiškas išsilavinimo perkėlimas į latvių kalbą!“, – savo socialiniame tinkle parašė R. Dzintars.
Seimo pirmininkė Inara Murniecė taip pat padėkojo politikams, balsavusiems už šį nutarimą. Politikės manymu, tai latvių tautai padės susivienyti, o valstybei – sustiprėti.
„Seimas šiandien priėmė istorinį, labai gerbtiną Latvijos šimtmečio sprendimą – išsilavinimo perkėlimą į valstybinę kalbą. Suvienysim visuomenę, sustiprinsim valstybe. Ačiū visiems, kurie balsavo už!“, – rašė I. Murniecė.
… ir Rusijos propagandininkų godos
Kremliaus ruporas Igoris Korotčenko, savu laiku iš kariuomenės ir kariuomenės leidinio išmestas veikėjas, vėliau radęs vietą propagandos mašinoje kaip „užsienio politikos ir gynybos temų ekspertas“, netruko atsiliepti į tokį latvių sprendimą. Savo žinutėje „Twitter“ jis paskelbė, jog reikia „atsako“. „Kaip atsakysime: išreikšime „susirūpinimą ar įvesime visišką ekonominį embargą rusofobiškam režimui Rygoje?“.
Nepatenkintas vykdoma reforma yra prokremliškasis Rygos meras Nilas Ušakovas, kuris sprendimą pavadino „didžiule klaida“. Jis taip pat atskleidė, kad Rygos Dūma nuo 2019-ųjų išskirs lėšas papildomoms rusų kalbos pamokoms. „Tokiu būdu mes išsaugosime ir išsilavinimo kokybę ir apsaugosime nacionalinių mažumų teises. Priekyje dar daug neprasto darbo, tačiau nei vaikai, nei mokyklos, nei išsilavinimo skriausti mes neleisime“, – savo „Facebook“ paskyroje rašė jis.
„Latvijos rusų sąjunga“ pažymėjo, kad Latvijos seimas „faktiškai nubalsavo už rusų mokyklų sunaikinimą“ ir kvietė bendruomenę „imtis neeilinių pastangų“. Prorusiški politikai planuoja surengti „visos Latvijos tėvų susirinkimą“, kuriame „paskelbs nesutikimą dėl valdžios veiksmų“.
Rusijos užsienio reikalų ministerija Latvijos santykį su rusų kalba vadino „kalbine inkvizicija“. Šios šalies Dūmoje buvo pareikšta, kad mokyklinio išsilavinimo mažumų kalbomis panaikinimas yra „nepriimtina“.