Karolis Kaupinis, LRT televizijos laida „Labas rytas, Lietuva“
Demografinių tyrimų ekspertai teigia, kad Latvijai per artimiausius dešimt metų gali grėsti demografinė katastrofa, jei vyriausybė kuo skubiau nesiims reikiamų priemonių gimstamumui didinti. Pastaruosius 20 metų Lietuvos kaimynės gimstamumo ir mirtingumo santykis prasčiausias Europos Sąjungoje.
Pernai Latvijoje gimė mažiau nei 20 tūkstančių vaikų. Tai perpus mažiau, nei gimstamumo bumo metais devintajame dešimtmetyje, o palyginti su užpernai, gimstamumas sumažėjo šešiais procentais. Šalyje kasmet miršta 10 tūkstančių daugiau, nei gimsta.
Mokslininkai latvių tautai piešia gana tamsią ateitį, jei nepavyks išlyginti gimstančių ir mirštančių žmonių balanso. Tai pavyko padaryti Latvijos kaimynei Estijai.
„Remiantis gimstamumo ir mirtingumo dinamika, po dviejų kartų latvių sumažės maždaug dviem trečdaliais. O po šimto metų – juk visi tikime, kad latvių kalba ir kultūra turėtų išsilaikyti dar šimtą metų – būsime tik 10-ies ar 20-ies procentų mažuma savo pačių šalyje, tad dainų ir šokių šventė turės būti organizuojama kur nors Dainų slėnio dauboje, kad netrukdytume kitiems Rygos gyventojams“, – sako demografas Ilmarsas Mezsas.
Kad latvių tauta bent jau nebemažėtų, latvėms reikėtų gimdyti dvigubai daugiau nei dabar – vidutiniškai po 2,2 vaiko kiekvienai moteriai. Apklausų duomenimis, daugelis šeimų norėtų turėti antrą, trečią ar net ketvirtą vaiką, tačiau bijo skurdo. Už vaiką iki pusantrų metų valstybė nuo šiemet moka apie 114 eurų per mėnesį. Tad norint didinti gimstamumą, demografų teigimu, Latvijai verkiant reikia didinti BVP procentą, skiriamą jaunų šeimų paramai.
Latvijoje tam skiriama vienas procentas BVP, kaimyninėje Skandinavijoje – beveik 3. Tačiau ir ten gimstamumas – ne pats geriausias.
