Mūsų šalies valdžios viršūnėse verda mūšis dėl to, ar prašyti ES institucijų pratęsti draudimą parduoti žemės ūkio paskirties žemę užsienio šalių piliečiams dar trejiems metams. Apsispręsti galėtų padėti Latvijos pavyzdys. Didelę dalį šios šalies žemių supirkę užsieniečiai jas arba užleido kiaulidėmis, arba pavertė dirvonais.
Liberalai išparduotų
Stodama į ES Lietuva išsiderėjo, kad užsienio piliečiams neleis parduoti žemės ūkio paskirties plotų septynerius metus – iki 2011 m. gegužės. Sutartis leidžia draudimą pratęsti dar trejiems metams. Tereikia kreiptis į atitinkamas ES institucijas ir to paprašyti. Tačiau likus daugiau nei pusmečiui iki draudimo termino pabaigos viešojoje erdvėje pradėjo triukšmauti Lietuvos liberalų sąjūdis. Jo vadovas Eligijus Masiulis staiga pareiškė, kad draudimo pratęsimas esą pažeistų žemės savininkų, kurie nori parduoti savo turtą ir gauti tinkamą kainą, lūkesčius, stabdytų užsienio investicijas ir naujų darbo vietų kūrimą.
„Lietuvoje yra pilna dirvonuojančios žemės. Reikia tik džiaugtis, jei atsirastų norinčiųjų ją dirbti ir kurti čia verslą. Draudimas parduoti žemę užsieniečiams buvo gana ilgą periodą. Istorija rodo, kad didelės naudos šaliai iš to nebuvo", – oponentus tikino E.Masiulis.
Prieš E.Masiulio ir jo vadovaujamo sąjūdžio poziciją nusiteikusios ūkininkams atstovaujančios organizacijos, Žemės ūkio ministerija.
Kad pratęsti pereinamąjį laikotarpį trejiems metams reikėtų, puse lūpų užsiminė ir premjeras Andrius Kubilius. Tačiau tiek Vyriausybėje, tiek Seime jaučiamas neapsisprendimas šiuo klausimu. Galbūt apsispręsti padėtų situacija Latvijoje, kuri jau panaši į tragišką?
Skandalas gretimoje šalyje
Latviai jau atsitokėjo. Šios šalies žiniasklaidoje mirga nerimastingų pranešimų, kad didžioji Latvijos dalis jau nepriklauso vietos gyventojams. Kitas klausimas – ar ne per vėlai pasireiškė proto prašviesėjimas. Laikraštis „Latvijas Avize" teigia, kad nė vienas žemės lopinėlis latviams nebepriklausys jau po poros metų.
„Jei atmesime valstybei priklausančią žemės ūkio paskirties žemę, iš dešimties didžiausių privačių tokios žemės valdytojų tiktai du yra vietos fiziniai ir juridiniai asmenys", – pritrenkiančią statistiką paskelbė „Latvijas Avize".
Leidinyje tarp didžiausių žemvaldžių minimos Norvegijos firma „Foran Real" ir Švedijos „Myrtillus". Teigiama, kad jos ir kiti stambiausi Latvijoje veikiantys užsienio žemvaldžiai itin aktyviai žemę superka sunkmečiu – vien per pastaruosius metus, „Latvijas Avize" tvirtinimu, buvo supirkta 50 proc. žemių daugiau nei užpraėjusiais metais.
„Kodėl Latvijos žemės reikalai prisiminti tik dabar, praėjus net šešeriems metams nuo įstojimo į ES? Juk įstojusi į Bendriją mūsų šalis, kitaip nei Lietuva, neribojo žemės ūkio paskirties žemės pardavimo užsieniečiams, pirko ją kas norėjo ir kas galėjo. Tačiau dabar atsitokėta – o ką gi gero iš to turime? Pasirodė, kad, išskyrus Latvijos ekonomikai daromą žalą, nieko neturime", – „Respublikai" tvirtino Latvijos ekonomistas Dimitrijus Smirnovas.
Žemė – kaip pigi investicija
Anot D.Smirnovo, tuomet, kai užsieniečiai supirko anksčiau latviams priklausiusias žemes, jokių pastebimų investicijų nei į pramonę, nei į žemės ūkį nebuvo sulaukta. „Buvo keletas atvejų, kai nupirktas žemes naujiems savininkams pavyko perparduoti ir ten dabar yra pastatytos ir statomos gamyklos ar fermos, tačiau tie atvejai labai reti", – dėstė pašnekovas.
Tačiau net ir miniatiūrinės investicijos į žemės ūkio paskirties žemę Latvijos gyventojams kelia problemų. „Dažniausiai nupirktose žemėse yra statomos kiaulidės. Kiaulininkystė yra ypač nepopuliari Vakaruose, nes didžiuliai kompleksai kelia smarvę ir skleidžia žalingas sveikatai atliekas, todėl ją perkelia į tokias šalis kaip Latvija", – teigė D.Smirnovas.
Bet dar daugiau užsieniečių nupirktos žemės yra palikta dirvonuoti. „Turtingiems investuotojams šiandien rizikinga kišti pinigus į žaliavas, nekilnojamąjį turtą. Jis brangus, neaišku, kokia bus grąža. O štai žemės sunkmečiu Latvijoje iš esmės tapo bevertės, jas galima įsigyti už grašius. Tai sąlyginai saugi investicija – juk žemė niekur nepabėgs, nesunyks, nesužlugs, o atėjus geresniems laikams ją bus galima pelningai perparduoti", – sakė ekonomistas.
Jo tvirtinimu, Bendrijos piliečius įsigyti žemę Latvijoje skatina ir šios šalies žemės ūkiui skiriama ES parama. „Paramos pinigų skiriama tiek, kad įsigytos žemės išlaikymas jos naujajam šeimininkui nieko nekainuoja. O kad tuo pat metu baigia sunykti Latvijos žemės ūkis, svetimšaliui iš Švedijos ar Norvegijos nusispjauti", – tvirtino D.Smirnovas.
Kazys STARKEVIČIUS, Žemės ūkio ministras:
Kaip ir buvo įrašyta Lietuvos stojimo į ES sutartyje, siekiame pasinaudoti 7+3 metų formulės galimybe, suvienodinti Lietuvos ūkininkų konkurencines galimybes ES šalių rinkoje.
Kaip rodo skaudi patirtis Latvijoje ar Lenkijoje, beje, kaip ir Lietuvoje, dirvonuoja ir užsienio piliečių arba į užsienį emigravusių tautiečių įsigyta žemė. Niekas netrukdo ir dabar kokiam piniguočiui kurti darbo vietas ar mokyti žemę dirbti. Ir Kinijoje žmonės investuoja, kuria pridėtinę vertę, tačiau niekas net galvoti nedrįsta apie žemės pirkimą. Žemė be ją mylinčio ir dirbančio žmogaus nedaug verta.
Pratęsus pereinamąjį laikotarpį, per kurį ir toliau būtų ribojama užsienio subjektų teisė įsigyti žemės ūkio paskirties ir miškų ūkio paskirties žemės sklypus, būtų išvengta grėsmės Lietuvos žemės rinkai, ūkininkų veiklos plėtrai ar net tęstinumui. Turi būti atkurtas teisingumas – visų pirma turi būti baigta žemės restitucija ir grąžintos žemės Lietuvos piliečiams. Turi būti atkurtas ir konkurencingumo su kitų šalių ūkininkais principas, suvienodintos tiesioginės išmokos už deklaruotus plotus. Mūsų tikslas – atstovauti Lietuvos ūkininkams, o ne nekilnojamojo turto pardavėjų interesams.
