Latvijos nacionalinė elektroninės žiniasklaidos taryba (NEPLP) pranešė skyrusi griežčiausią 1 500 latų (7,3 tūkst. litų) baudą televizijos Pirmajam Baltijos kanalui (PBK) už istorijos faktų iškraipymą laidoje „Žmogus ir įstatymas“ apie sovietų nusikaltimus 1991 metų sausio 13-ąją Vilniuje.
Bauda buvo skirta, nes PKB nevykdė savo pareigos objektyviai pateikti faktus ir įvykius, užtikrinant nuomonių įvairovę ir neskelbiant vienašališkos propagandos.
NEPLP pirmininkas Ainaras Dimantas sakė, kad ši bauda yra griežčiausia, kokią pagal Latvijos įstatymus buvo galima skirti televizijai. Latvijos įstatymas dėl elektroninės žiniasklaidos priemonių įpareigoja kanalus sąžiningai ir nešališkai pateikti faktus savo laidose, taip pat laikytis žurnalistikos etikos.
„NEPLP šiuo metu stebi PBK turinį. Jeigu tokie pažeidimai bus fiksuojami pakartotinai, galime svarstyti atimti transliuotojo licenciją“, – pažymėjo jis.
Latvijos žiniasklaidos priežiūros tarnyba nurodė, kad PBK laidoje apie 1991 metų įvykius Lietuvoje buvo pateikta vienašališka nuomonė, jog sovietų pajėgos neturėtų būti kaltinamos dėl tragiškų sausio 13-osios įvykių Vilniuje. Laidos autoriai pateikė savo požiūrį kaip vienintelę teisingą versiją. Toje laidoje nebuvo pateikti Lietuvos teisėtvarkos institucijų arba įvykių liudininkų komentarai.
PBK valdančios bendrovės „Baltic Media Alliance“ atstovas Edžus Vėjinis sakė naujienų agentūrai BNS, kad NEPLP sprendimą kol kas sunku komentuoti.
„Suprantame, kad nesame nekalti, tačiau priimtas sprendimas dar turi būti įvertintas“, – sakė jis.
Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) taip pat yra pradėjusi tyrimą dėl minėtos PBK laidos, kuri buvo sukurta Rusijoje ir parodyta spalio 4 dieną. Lietuvos kabelinis transliuotojas „Cgates“ yra sustabdęs šio kanalo retransliaciją.
PBK laidoje buvo rodomas interviu su Vilniaus televizijos bokštą šturmavusios grupės „Alfa“ tuomečiu vadu Michailu Golovatovu ir kitais pašnekovais, kurie neigė buvus kariškių ataką.
1991-ųjų sausio 13-ąją sovietų kariuomenei šturmuojant televizijos bokštą žuvo 14 Lietuvos laisvės gynėjų, tarp jų viena mergina – Loreta Asanavičiūtė, kuri pateko po tanko vikšrais ir mirė ligoninėje. Į medicinos įstaigas kreipėsi 580 nukentėjusiųjų.
Vykdant agresiją prieš nepriklausomybę atkūrusią Lietuvą, sovietų tankai ir šarvuočiai buvo apsiautę televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos komiteto pastatą, kurį tik savo kūnais gynė daugiatūkstantinė taikių Lietuvos gyventojų minia.
„Baltic Media Alliance“ anksčiau teisinosi, kad ta laida nebuvo prodiusuojama PBK ir kad jos įrašas buvo gautas iš Rusijos, likus nedaug laiko iki transliacijos, todėl televizija neturėjo laiko pasidomėti laidoje išsakytomis nuomonėmis.
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
