Arūnas Vaikutis, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
Latvijoje šeštadienį minimos 23-osios Nepriklausomybės atkūrimo metinės.
Ši sukaktis minima gana sudėtingu laikotarpiu: aistros verda dėl birželį vyksiančių vietos savivaldybių rinkimų bei galimo euro įvedimo, gausu nesutarimų ir valdančiojoje koalicijoje. Tuo metu beveik trečdalis apklaustų gyventojų teigia šalyje pastebį vis daugiau teigiamų permainų, praneša LRT radijas. Pasak žinomo latvių antropologo Klavo Sedlenieko, per 23 Nepriklausomybės metus pasiekti 2 itin svarbūs tikslai – ekonominė bei politinė laisvė. Pagal šiuos kriterijus Latvija tapo neatsiejama Vakarų sistemos dalimi. Tai pripažįsta ir vis daugiau šalies gyventojų.
Kita vertus, nemaža dalis Latvijos gyventojų (kai kuriais duomenimis, net du trečdaliai) vos suduria galą su galu bei teigia jokio pagerėjimo nepajutę.Jie, pasak K. Sedlenieko, dėl savo bėdų kaltina pernelyg skubotų reformų sistemą ir valdžioje esančių politinių jėgų savanaudiškumą. K. Sedleniekas didžiausiu šalies skauduliu laiko griūvančią socialinę sistemą, dėl kurios didėja ir emigracijos mastai.
Pasak K. Sedlenieko, pastaraisiais metais labai sustiprėjo latvių kalbos – kaip valstybinės – pozicijos, latviškai laisvai kalba vis daugiau rusakalbio jaunimo.Tačiau teks dar rimtai padirbėti, rusakalbius šalies gyventojus integruojant į visuomenę: jie tebesijaučia atstumti.
