Latvijos ekonomikai demonstruojant perkaitimo simptomus, ekspertai nelinkę manyti, kad kaimyninėje valstybėje būtų imtasi kardinalios priemonės - devalvuoti latą, rašo "Verslo žinios".
Vadimas Titarenka, DnB NORD banko Ekonominių tyrimų padalinio vadovas, mano, kad tikimybė, jog latas galėtų būti devalvuotas – artima nuliui, ir nors teoriškai „visko gali būti“, tačiau rimtų makroekonominių priežasčių devalvuoti latą nėra.
Pasak jo, devalvacija tik trumpu laikotarpiu galėtų pagerinti Latvijos eksportuotojų padėtį, bet žinant, kad Latvija daug importuoja: strateginės žaliavos atkeliauja iš Rytų, o investicinės ir tarpinio vartojimo prekės - iš Vakarų Europos, lato devalvavimas padidintų gamintojų sąnaudas.
„Kiek jie laimėtų kaip eksportuotojai, pralaimėtų kaip importuotojai“, – skaičiuoja V. Titarenka.
Anot eksperto, devalvacija sukeltų dramatišką padėtį finansų rinkoje, todėl sugriūtų pasitikėjimas bankų sistema, nacionaline valiuta, Latvijos centriniu banku.
„Lato devalvacija būtų dar vienas papildomas infliacijos veiksnys, o, kaip žinoma, kaimyninėje valstybėje ji ir taip viena didžiausių, todėl devalvavimo rizika nedidelė“, – mano V. Titarenka.
Vis dėlto verslininkams, kurie eksportuoja į Latviją ar importuoja prekes iš jos, jis rekomenduotų apsidrausti nuo valiutos kurso kitimo pasinaudojant bankų siūlomomis rizikos valdymo priemonėmis.
„Aišku, jos kainuoja, tačiau kartais stabilumas daug geriau nei papildoma pelno dalelė“, – sako V. Titarenka.
Galima išeitis Lietuvos eksportuotojams - sutarčių sudarymas eurais. Tačiau V. Titarenka pažymi, kad nemažai įmonių verčiasi ne tik eksportu, bet ir įgyvendina projektus ar plėtoja veiklą Latvijoje.
„Jie perka žaliavas vidaus rinkoje, moka darbo užmokesčius, todėl kai kuriuose verslo segmentuose nori nenori nacionalinė valiuta reikalinga“, – sako V. Titarenka. Jis nurodo, kad mokant atlyginimus latais kai kam devalvavimas netgi būtų naudingas.
Anot V. Titarenkos, infliacija nėra labai blogas dalykas eksportuojantiems į Latviją: „Gerai eksportuoti į šalį, kur kainos auga, kur darbo užmokestis didėja dviženkliais skaičiais.“
Kita vertus, pažymi V. Titarenka, didieji bankai, aprašę Latvijos ekonomikos būklę, remiasi teorija, makroekonomikos rodikliais: ekonomikos augimas labai spartus, infliacija - didelė, einamosios sąskaitos deficitas – gąsdinantis, šalies užsienio skola, jos dalis BVP – didelė, tad viskas rodo, kad ekonomika perkaitusi.
„Darbo užmokesčio augimas spartus, tačiau šis augimas iš dalies atspindi tai, kad daug darbo jėgos „išeina“ iš šešėlinės ekonomikos“, – nurodo V. Titarenka.
Jo manymu, einamosios sąskaitos deficitą lemia tai, kad smarkiai padidėjo investicinių prekių importas į laivininkystės ir energetikos sektorius, o tai nėra blogai - blogiau, kai sparčiai auga vartojimo prekių importas.
Be to, pažymi V. Titarenka, pastaraisiais metais Latvijai pavyko pritraukti tiesioginių užsienio investicijų į gamybą: „Analizuojant išsamiau, Latvijos ekonomika neatrodo taip jau prastai.“
Kaimyninės valstybės ekonomikoje, nekilnojamojo turto rinkoje svarbų vaidmenį vaidina rusiški pinigai, ir kol jie bus pumpuojami iš Rusijos, jis nemano, kad perkaitimas pereitų į krizę.
