Tikisi permainų sporto kompleksuose
Susitikimo metu KKSD pateikė prioritetines departamento veiklos kryptis 2016 metams. Tačiau didžiausias dėmesys buvo skiriamas federacijų problemų išklausymui ir galimų sprendimų ieškojimui.
LASF Prezidentas Romas Austinskas KKSD direktoriui Edžiui Urbanavičiui pristatė pagrindines biurokratines problemas, kurias išsprendus, automobilių sportas galėtų augti greičiau.
„Lietuvoje yra labai aktuali valstybinių sporto bazių efektyvaus išnaudojimo ir pritaikomumo problema. Turime sportinius kompleksus, kurie nėra pritaikyti šiuolaikiniam automobilių sportui, lenktynininkų treniruotėms. Juose nėra užtikrintas maksimalus saugumas, o nuomos kainos dažnai yra išpūstos, todėl sportininkai neturi galimybės tinkamai treniruotis bei kelti meistriškumą, o varžybų organizatoriai turi ieškoti sprendimų ir dažnai perkelti renginius į kaimynines valstybes, dėl ko nukenčia mūsų autosporto gerbėjai. Šias federacijos problemos KKSD žino ir joms ieškoma sprendimų. Šiandien buvome informuoti apie numatomus pokyčius ir kad kartu su Lietuvos motociklų sporto federacija galėsime dalyvauti priimant sprendimus dėl „Nemuno žiedo” sporto bazės”, - sako jis.
Kita opi problema – varžybų statuso ir jose pasiektų laimėjimų pripažinimas.
„Mūsų lenktynininkų sportiniai pasiekimai yra pripažįstami tik Europos ir Pasaulio čempionatuose. Tačiau automobilių sportas turi ir Europos regioninius čempionatus, pavyzdžiui, Šiaurės Europos zonos šalių (NEZ), kuriuose KKSD sportinių laimėjimų nepripažįsta. Natūralu, kad dėl to kenčia šių čempionatų prestižas, mažėja dalyvių skaičius, atsiranda problema pritraukti rėmėjus, be kurių automobilių sportas tiesiog neįmanomas”, - problemas pristato R. Burbulienė.
LASF atstovų teigimu, automobilių sporte problemų yra nemažai ir reikės sunkaus darbo ir laiko, norint jas visas išspręsti. Tačiau labiausiai trūksta didesnio valstybės indėlio bei finansavimo, kuris paskutiniais metais pradėjo mažėti.
„Automobilių sportas yra labai brangus. Natūralu, kad patys sportininkai turi ieškoti rėmėjų, užsiimti sporto marketingu, būti patrauklūs didiesiems prekės ženklams. Tačiau yra ir kita medalio pusė. Mes turime padėti ir ugdyti jaunus sportininkus, rengti mokymus teisėjams, renginių savanoriams, įsteigti prizinius fondus ir pagerbti lenktynininkus, kurie garsina Lietuvos vardą. Tam kol kas trūksta lėšų, todėl tikimės, kad po šio susitikimo KKSD atsižvelgs į mūsų išsakytas problemas bei padės jas dar efektyviau spręsti”, - tikisi LASF prezidentas.
Sportininkus draus užsienio kompanijos
Generalinė sekretorė pažymėjo, kad susitikimo metu buvo priimta ir labai svarbių nutarimų.
„Šiai dienai LASF nariams negalime užtikrinti gyvybės ir kitų draudimų, kurie būtų realiai veikiantys, o ne tik poliso popierėliai. KKSD pasiūlė, išsiaiškinus kiekvienos sporto šakos specifiką, jos veiklą ir rizikas, pirkti draudimus centralizuotai. Draudimu būtų apdrausta ne tik sportininkų sveikata, bet ir inventorius, kelionės ir kt. Perkant draudimus centralizuotai, būtų sumažinta ir draudimo kaina.
Deja, Lietuvoje veikiantys draudikai negali to padaryti, todėl draudimais rūpinsis užsienio draudimo kompanijos. Džiaugiamės šia iniciatyva, nes tai - didelis kokybinis žingsnis pirmyn“,- teigia R. Burbulienė.
KKSD susitikimo metu LASF atstovai taip pat aptarė tokias problemas kaip dienpinigių normų didinimas, projektų finansavimas, sportininkų meistriškumo didinimas, LR Kūno kultūros ir sporto įstatymo būtini pakeitimai ir kt.
