Norite rasti daugiau laiko sau? Pasikalbėkite su savimi, pasidomėkite, ko iš tiesų siekiate ir kur link kreipiate gyvenimo vairą. Aiškiai įsisąmoninti tikslai, suformuluoti siekiai ir perprastos bei išgyventos emocijos leis pasiekti vidinės harmonijos ir nukreips pačia teisingiausia linkme.
Dauguma gyvename pašėlusiu ritmu. Neturime laiko ne tik svarbiausiems dalykams. Neturime laiko net sau. Lapkritis – metas, kai pati gamta mus, atrodytų, panardina į apmąstymus ir meditaciją, gali tapti ne tik vienu niūriausių metų mėnesių. Šis mėnuo gali tapti laiku, kai pagaliau suvoksime savo tikslus, o kartu ir savotišku tvirtu slenksčiu, nuo kurio žengsime svajonių įgyvendinimo link.
Pirmieji žingsniai
15–30 minučių per dieną su savimi – kaip tik tai, ko reikia sėkmingai pradžiai. Šis laikas neturėtų būti švaistomas be reikalo: neleiskite jūsų trukdyti, atsipalaiduokite, nustumkite į šalį kitas pareigas ir darbus.
Pusvalandis savo pomėgiams, dalykams, kurie teikia malonumą ir pasitenkinimą, padeda išvengti per dieną patiriamo streso, leidžia dirbti produktyviau, ir, sakoma, net jaunina.
Kaltė ar būtinybė?
Laikas, kurį įtemptoje dienotvarkėje, tarp gausybės darbų ir pareigų, skiriame sau, neretai sukelia kaltės jausmą: ar galima mėgautis gyvenimu, jei dėmesio reikalauja susirgęs vaikas? Jei kompiuterio ekrane vis dar išdavikiškai blyksi taip ir nepabaigta ataskaita? O gal laiko sau galima skirti tik tada, kai bus iššveisti ir iškuopti visi namų kampai?
Apkrauti save darbais ir pareigomis, tegul ir labai svarbiais, atrodo taip įprasta, o džiaugtis gyvenimu ir gilintis į save – kone nuodėmė. Vis dėlto psichologai primena, kad viskas priklauso nuo to, kaip vertinsime asmeninį laiką ir susidėliosime prioritetus. Juk viskas ima atrodyti kitaip, jei laiko sau skyrusi mama bus kantresnė įkalbinėdama mažylį išgerti jam visai negardžią ramunėlių arbatą, jei ataskaita, prie kurios būtų sėdėta dar keletą valandų, staiga stebuklingai bus pabaigta vos per pusvalandį, arba kils įkvėpimas ne tik sutvarkyti namus, bet ir atnaujinti interjerą. Įsisąmoninus, kad laikas sau – anaiptol ne prizas už gerai atliktus darbus, o natūrali būtinybė, savotiška dvasinės higienos priemonė, viskas susidėlios į savo vietas.
Laikas sau. Kas tai?
Visų pirma turėtumėte tvirtai nuspręsti, kad skirsite jo sau kiekvieną dieną. Liaukitės išgyvenę kaltę dėl to, kad į pirmą vietą išstumiate save.
Lakas, praleistas su savimi, gali neatnešti apčiuopiamų rezultatų šiandien ar rytoj. Tai – ilgalaikė distancija, tad prireiks ir ištvermės, ir nuoseklumo. Atsiminkite: laikas sau – ne savanaudiškumas, o rūpinimasis savimi ir tais, kurie šalia!
Nuspręskite, ką per šį laiką veiksite. Be abejo, pasirinkimų – daugybė. Ir vis dėlto teks apsispręsti, koks geriausias jums. Kiek laiko galite skirti sau? 15 minučių ar keletą valandų? Ko labiau trokštate – surikiuoti mintis ar įgyti naujų įgūdžių? Atsipalaiduoti ar susitelkti?
Sugaudykite laiko vagis. Jei laikas kasdien tirpte ištirpsta, nors nespėjate ne tik nuversti kalnų, bet net sudėlioti pliusų prie visų darbotvarkės punktų – akivaizdu, kad tapote laiko vagių auka. Kas tie vagys? Stebėkite save ir pamatysite. Tai gali būti įprotis per dažnai tikrinti elektroninį paštą arba nuolatinis gilinimasis į antraeilius dalykus, nemokėjimas ar nenoras planuoti laiko ar motyvacijos atlikti visus darbus laiku stoka. Visa tai gali praryti gana daug laiko: norėjote daug, bet nieko nepasiekėte... Išmokite tarti „ne“. Visiems dalykams, kurie jums neatrodo svarbūs ir vertingi, visiems įpročiams, kurie atima iš jūsų laiką neteikdami nei malonumo, nei naudos.
Paverskite valandėlę sau kasdieniu įpročiu ir ritualu. Pasivaikščiojimas gryname ore, maudynės vonioje prie žvakių šviesos ar meditacija visiškoje tyloje – kas atrodo maloniausia jums? Žurnalas ir kava iš ryto, kai šeima dar neprabudus, kelias į darbą rudenėjančiu miesto parku – visa tai leis pasidžiaugti kiekviena diena, atrasti naujų prasmių ir įžvalgų kasdieniame gyvenime ir veikloje.
