Lapkričio 27 d., 11 val. susisiekimo ministras Rokas Masiulis ir Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius atidarys rekonstruotą magistralės „Via Baltica“ dalį tarp Kauno ir Marijampolės. Visas šis kelias, svarbus Lietuvos ir tarptautiniam susisiekimui, jau išplatintas iki 4 eismo juostų ir nuo šiol atitinka automagistralei keliamus reikalavimus.
Iškilmingame atidaryme dalyvaus visų valstybių, kurias jungia „Via Baltica“, kelių direkcijų vadovai: Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktorius Vitalijus Andrejevas, taip pat Estijos, Latvijos ir Lenkijos kelių direkcijų atstovai.
„Pirmiausia, tai yra nepertraukiamas judėjimas, panaikinta daugybė vieno lygio sankryžų, pastatyta 10 viadukų ir užtikrinimas 130 kilometrų per valandą greitis atveria tokias galimybes, kad marijampoliečiai, norintys dirbti Kaune, ir kauniečiai, norintys dirbti Marijampolėje, turės labai geras susisiekimo galimybes“, – dar prieš atidarymą kalbėjo ministras.
Iškilmingas atidarymas rengiamas pažymint šiemet magistralėje „Via Baltica“ baigtus itin eismo saugai svarbius darbus – magistralės išplatinimą nuo 2 iki 4 eismo juostų Prienų ir Marijampolės savivaldybių teritorijose esančiuose ruožuose (kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožai nuo 23,40 km iki 35,40 km ir nuo 45,15 km iki 56,83 km). Nuo šiol visa „Via Baltica“ dalis tarp Kauno ir Marijampolės turės automagistralės statusą.
Pasak R. Masiulio, kelią nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos numatoma atnaujinti iki 2022 metų.
Tarptautinė magistralė „Via Baltica“ keturių juostų keliu turėtų sujungti Taliną, Rygą, Kauną ir Varšuvą. Ja iš Vakarų Europos per Lenkiją važiuoja daug krovininio transporto.
Lapkričio 27 d., 11 val. susisiekimo ministras Rokas Masiulis ir Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius atidarys rekonstruotą magistralės „Via Baltica“ dalį tarp Kauno ir Marijampolės. Visas šis kelias, svarbus Lietuvos ir tarptautiniam susisiekimui, jau išplatintas iki 4 eismo juostų ir nuo šiol atitinka automagistralei keliamus reikalavimus.
Iškilmingame atidaryme dalyvaus visų valstybių, kurias jungia „Via Baltica“, kelių direkcijų vadovai: Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktorius Vitalijus Andrejevas, taip pat Estijos, Latvijos ir Lenkijos kelių direkcijų atstovai.
„Pirmiausia, tai yra nepertraukiamas judėjimas, panaikinta daugybė vieno lygio sankryžų, pastatyta 10 viadukų ir užtikrinimas 130 kilometrų per valandą greitis atveria tokias galimybes, kad marijampoliečiai, norintys dirbti Kaune, ir kauniečiai, norintys dirbti Marijampolėje, turės labai geras susisiekimo galimybes“, – dar prieš atidarymą kalbėjo ministras.
Iškilmingas atidarymas rengiamas pažymint šiemet magistralėje „Via Baltica“ baigtus itin eismo saugai svarbius darbus – magistralės išplatinimą nuo 2 iki 4 eismo juostų Prienų ir Marijampolės savivaldybių teritorijose esančiuose ruožuose (kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožai nuo 23,40 km iki 35,40 km ir nuo 45,15 km iki 56,83 km). Nuo šiol visa „Via Baltica“ dalis tarp Kauno ir Marijampolės turės automagistralės statusą.
Pasak R. Masiulio, kelią nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos numatoma atnaujinti iki 2022 metų.
Tarptautinė magistralė „Via Baltica“ keturių juostų keliu turėtų sujungti Taliną, Rygą, Kauną ir Varšuvą. Ja iš Vakarų Europos per Lenkiją važiuoja daug krovininio transporto.
