Kaip saugoti kultūros paveldą, galima pasimokyti iš Pumpėnų bendruomenės: žmonės rūpinasi ne tik seniai nebegyvenamais kaimais, bet ir juose likusiais istoriniais objektais.
Kažkada 28 trobų Niurkonių kaime kunkuliavo gyvenimas – dabar jo vietą žymi tik prieš beveik 200 metų statyta koplyčia čia gyvenusiems dvarininkams Vavžeckiams atminti.
„Geri žmonės buvo, vienas kitą gerbė, mylėjo“, – pasakojo Pasvalio rajono Pumpėnų bendruomenės narė Ona Tamauskienė.
Pumpėnų seniūnijoje, išsidėsčiusioje abipus „Via Baltica“ magistralės, – 44 kaimai. Dešimtyje jų dabar gyvena tik po du keturis žmones, daugelio kaimų likę tik pavadinimai. Tačiau Pumpėnų bendruomenė nepamiršta čia gyvenusių žmonių ir senųjų tradicijų.
„Reikėtų, kad taip būtų visur: vietoje griauti, ką turime, kad saugotume, atnaujintume, kad turėtume, nes čia yra Lietuvos turtas“, – pabrėžė Pasvalio rajono Pumpėnų bažnyčios kunigas Domingo Avellaneda.
Daugiausiai žmonių, kaip ir anksčiau, suvažiuoja per bažnytines šventes, kermošius. Pumpėnų miestelio pradžia siejama su vienuolių karmelitų apgyvendinimu XVII amžiuje, kai čia buvo pastatyta bažnyčia ir vienuolynas.
„Mano visa jaunystė prabėgo čia. Būdavo didžiulė šventė, kai ruošdavomės atlaidam, kai puošdavom, važuodavom vainikų pinti, į birželių mišką atsiveždavom ąžuolinių šakų“, – mena Antanas Žostautas, buvęs Niurkonių kaimo gyventojas.
Pumpėniškiai siekia, kad jų seniūnija, XIX amžiaus pradžioje buvęs nemažas prekybos, amatininkų ir administracijos centras, išsaugotų savo kultūrinį paveldą, pritrauktų kuo daugiau turistų ir paskatintų grįžti į gimtąsias vietas išvykusius žmones.
Skirmantas Pabedinskas
LTV naujienų tarnyba
