„Jautriais nacionalinį saugumą ir tarptautinius įsipareigojimus liečiančiais klausimais, kol vyksta tarpinstitucinis derinimas bei analizė vieši komentarai bei darbinė diskusija, per spaudą neatrodytų profesionaliai bei neprisidėtų prie geresnio Lietuvos interesų atstovavimo“, – G. Landsbergis sako komentare, kurį BNS perdavė jo atstovė Paulina Levickytė.
G. Landsbergis taip pat pažymi, kad pagal Konstituciją ir Įstatymus oficialus teikimas Seimui dėl pasitraukimo iš konvencijos yra prezidento prerogatyva.
Krašto apsaugos ministerijai pasiūlius Valstybės gynimo tarybai (VGT) svarstyti pasitraukimą iš susitarimo dėl kasetinių šaudmenų, Prezidentūra BNS pirmadienį nurodė, kad artimiausiu metu VGT šio klausimo svarstyti neketina.
Poreikio tai daryti sako nematanti ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, o premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad šiuo klausimu nėra paprasto atsakymo.
Kaip skelbia „Delfi“, KAM laikosi pozicijos, jog kasetiniai šaudmenys – itin efektyvi gynybos priemonė, kurią turėtų būti leidžiama naudoti Lietuvai, nes ginkluoto konflikto prieš Lietuvą atveju Rusija ir Baltarusija kasetinius šaudmenis neabejotinai naudotų, o tai suteiktų joms karinį pranašumą.
Ministerija taip pat pabrėžia, kad sutartyje nedalyvauja JAV, taip pat „kitos šalys mūsų sąjungininkės, su kuriomis planuojame kartu gintis nuo galimos agresijos: Estija, Suomija, Latvija, Lenkija, Rumunija, Turkija“.
Prie konvencijos dėl kasetinių šaudmenų nenaudojimo Lietuva prisijungė 2011 metais.
Susitarimu draudžiamas kasetinių šaudmenų naudojimas, gamyba ir įsigijimas bei nustatomi konkretūs įsipareigojimai siekiant pašalinti šių ginklų sukeltus humanitarinius padarinius.
Kasetinis šaudmuo yra iš oro arba žemės paleidžiama talpa, kurios viduje yra nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų antrinių šaudmenų, išmėtomų futbolo aikštės dydžio teritorijoje.
Liepos viduryje šių daugelyje šalių uždraustų šaudmenų nuo Rusijos agresijos besiginančiai Ukrainai perdavė Jungtinės Valstijos.
