„Diskusijos nėra dar pabaigtos. Bet tam tikri žingsniai į priekį yra. (...) Ir dabar diskutuojamas klausimas, ar galima tas palūkanas panaudoti Ukrainos atstatymui. Ir jeigu galima, tai nuo kurių metų imti pelną – einamųjų, uždirbtų nuo karo pradžios ar dar anksčiau“, – penktadienį spaudos konferencijos metu žurnalistams teigė G. Landsbergis.
„Aš tikiu, kad šis sprendimas bus rastas. Nes pirmiausia tai buvo G7 politinė deklaracija, kuri ta kryptimi uždavė politinį toną“, – pabrėžė jis.
Visgi, ministras pabrėžia, kad kai kurios vykusios anksčiau diskusijos rezultatų nedavė.
„Čia turiu padėti žvaigždutę, kad ir anksčiau buvau optimistiškas tam tikrais klausimais, kurie neįvykdavo. Bet tam tikros diskusijos tendencijos rodo, kad yra pagrindas“, – sakė jis.
Antradienį Europos Taryba priėmė rezoliuciją, kad įšaldytas Rusijos turtas būtų panaudotas Ukrainos atstatymui, o šiam procesui vykdyti būtų sukurtas Tarptautinio Kompensavimo Mechanizmas (International Compensation Mechanism – angl.).
ELTA primena, kad kovo mėn. ES užsienio reikalų įgaliotinis Josepas Borrellis pasiūlė, kad Bendrija 90 proc. įšaldytų Rusijos lėšų pajamų skirtų ginklams Ukrainai pirkti, kiti 10 proc. būtų skirti šalies atstatymui.
Skaičiuojama, kad pritarus pasiūlymui, Ukraina jau 2024 m. galėtų gauti 2,6 mlrd. eurų, o pirmasis milijardas šalį pasiektų dar liepos mėn.
Šiuo metu Belgijoje yra įšaldyta 190 mlrd. eurų vertės Rusijos centrinio banko turto.