Ko TS-LKD išmokė konfliktai su ankstesniais prezidentais Valdu Adamkumi ir Dalia Grybauskaite, klausiame politikos apžvalgininko Vytauto Bruverio.
Lietuvoje ne tik koronavirusas, bet ir vadinamieji „sostų karai“. Štai TS-LKD pirmininku vėl tapo Gabrielius Landsbergis, šįkart net nevykstant pirmininko rinkimams. Kaip manote, ar nevertėjo organizuoti bent jau simbolinių pirmininko rinkimų?
Vien tokių simbolinių, kad, visiems suprantant aiškiai, kad čia yra tik žaidimas, madingai kalbant, feikas, tai vargu, ar reikėjo. Čia gal yra įdomesnis kitas niuansas, apie ką būtų prasminga kalbėti.
Akivaizdu, kad partija valdžioje yra ne tiek dėl to, kad jos pirmininkas yra G. Landsbergis, čia yra Ingrida Šimonytė ir kiti faktoriai, centro-kairiojo flango dezintegracija ir krizė, erozija, dėl ko dešinieji atsidūrė valdžioje didele dalimi.
Antras dalykas, dėl ko nebuvo šitie rinkimai surengti, akivaizdu, kad buvo išsigąsta tam tikro nestabilumo partijos viduje.
Visą pokalbį su apžvalgininku V. Bruveriu kviečiame žiūrėti vaizdo siužete, esančiame viršuje.
