„Kalbame ne tik apie Švedijos saugumą, ne tik apie Skandinavijos saugumą, bet ir apie Baltijos regioną, kuris nori būti saugesnis ir labiau apsaugotas. Mes esame turbūt vienas iš labiausiai pažeidžiamų Europos regionų, todėl tikimės supratimo, nes mes taip pat vienodai suprantame, kai kalbama apie Turkijos saugumo problemas“, – ketvirtadienį Osle vykstančiame neformaliame NATO užsienio reikalų susitikime žurnalistams sakė užsienio reikalų ministras.
Anot G. Landsbergio, nėra keista, jog po praėjusį savaitgalį Turkijoje vykusių prezidento rinkimų yra „techninis vėlavimas“ ratifikuoti Švedijos stojimo dokumentus, tačiau ministras pakartojo jau išsakytą mintį, kad šios Šiaurės Europos valstybės narystė Aljanse – Vilniuje liepą vyksiančio NATO viršūnių susitikimo sėkmės garantas.
Artimiausiu metu Turkijoje turėtų būti sprendžiama dėl Švedijos vilčių įstoti į NATO – be Ankaros, Švedijos stojimo nėra ratifikavusi ir Vengrija, nepaisant Vakarų ir ypač Jungtinių Valstijos (JAV) raginimų abiem šalims išspręsti šį klausimą.
Turkiją Stokholmas supykdė atsisakydamas išduoti dešimtis asmenų, kuriuos praėjusią savaitę prezidento rinkimus laimėjęs Recepas Tayyipas Erdoganas sieja su nesėkmingu 2016 metų bandymu įvykdyti perversmą ir dešimtmečius trunkančia kurdų kova už nepriklausomybę.
Tuo metu Švedija vengrų lyderiui Viktorui Orbanui neįtiko išreiškusi nerimą dėl teisinės valstybės padėties Vengrijoje.
Dalis politikos ekspertų pažymi, jog Ankaros poziciją Švedijos narystės klausimu gali paveikti JAV.
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas Osle žurnalistams ketvirtadienį sakė, kad netrukus nuvyks į Ankarą spausti dėl Švedijos narystės Aljanse, Turkijai prezidentu perrinkus R. T. Erdoganą.
Tuo metu Švedijos užsienio reikalų ministras Tobias Billstromas (Tobijas Bilstriomas) tvirtino, kad Stokholmas įvykdė visus įsipareigojimus dėl stojimo į NATO, ir paragino Turkiją bei Vengriją leisti jo šaliai prisijungti prie Aljanso.
G. Landsbergis žurnalistams Osle taip pat pažymėjo, jog neformaliame susitikime bus kalbama apie Ukrainos siekį tapti NATO nare bei ilgalaikę Aljanso praktinę ir politinę paramą Ukrainai, Aljanso rytų flango stiprinimą. Lietuva siekia NATO viršūnių susitikime Vilniuje aiškesnės perspektyvos dėl Ukrainos narystės Aljanse.
„14 metų Ukraina laukė atsakymo iš NATO ir dar jos nesulaukė, nors iki to laiko pergyveno dvi invazijas, todėl manau, kad pats laikas susėsti ir rasti labai konkretų atsakymą, kaip Ukraina bus arčiau NATO bei taps aljanso nare“, – kalbėjo G. Landsbergis.
Pasak jo, jei apie tai nebus kalbama dabar, tai „nebus sąžininga šalies, kuri jau seniai siekia narystės, atžvilgiu“.
Osle susitinka atstovai iš 31 Aljanso narės ir Švedijos.
