„Aš labai sveikinu tokį priėjimą prie klausimo, kai yra diskutuojama, atvirai diskutuojama tiek su ekspertais, tiek su kitomis politinėmis jėgomis, išdėliojami argumentai, išklausoma visų pusių ir tada priimamas sprendimas, ar keisti, ar nekeisti rinkimų sistemos“, – per spaudos konferenciją ketvirtadienį žurnalistams sakė G. Landsbergis.
Anot jo, gyvenimo realijos vis dėlto reikalauja kai kurių pataisymų, patobulinimų.
„Dėl jų taip pat bus diskutuojama Seime, ieškoma sutarimo“, – sakė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas.
„Man atrodo, kad darbo grupės tikslas ir uždavinys buvo įvertinti poreikį keisti rinkimų sistemą“, – pridūrė jis.
Prieš kelis mėnesius inicijavę visų rinkimų sistemų peržiūrą, valdančiosios TS-LKD atstovai trečiadienį nusprendė siūlyti nekeisti esamų Seimo, prezidento ir Europos Parlamento rinkimų sistemų.
Tačiau konservatoriai siūlo pakeitimus, susijusius su su rinkimų tvarkomis bei partijų stiprinimu.
Seime sudarytai rinkimų sistemų peržiūros darbo grupei TS-LKD siūlo diskutuoti apie partijų steigiamų ir nuo verslo paramos atribotų analitinių centrų reglamentavimą tokiu būdu stiprinant politines partijas.
Konservatoriai taip pat siūlo galutinai išspręsti klausimą dėl tiesioginių merų rinkimų, juos įtvirtinant Konstitucijoje, taip pat apibrėžiant merus kaip savivaldybės vykdomosios valdžios vadovus, renkamus ne daugiau kaip du kartus iš eilės.
Tarp pateiktų siūlymų – visuomeninių rinkimų komitetų atsakomybės prilyginimas partijoms, paprastesnis aukų iš fizinių asmenų rinkimas.
TS-LKD taip pat skelbia siūlantys diskutuoti apie internetinį balsavimą užsienio lietuviams, kvietimo į rinkimus skaitmenizavimą, keturių arba penkių išankstinio balsavimo dienų įtvirtinimą, rinkimų debatų kokybės didinimą.
G. Landsbergio teigimu, šios diskusijos kardinaliai skiriasi nuo tų, kurios buvo praėjusios kadencijos metu, kai „rinkimų sistemos pataisymai buvo atnešami, ištraukiant iš kepurės, ir padedami ant stalo be diskusijos“.
Valdantiesiems atsitraukus dėl rinkimų pertvarkos, į darbo grupę grįžta „valstiečiai“
Valdantiesiems atsisakius siūlymų keisti rinkimų sistemas, į jų peržiūrai skirtą darbo grupę grįžta opoziciniai „valstiečiai“.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcija ketvirtadienį pranešė, kad grįžti apsisprendė pasiūlius iš Seimo pasitraukusiam partijos pirmininkui Ramūnui Karbauskiui.
„Kadangi konservatoriai traukiasi nuo savo siekių paversti valstybę totalitarine ir susikurti sau palankią rinkimų sistemą, šiandien frakcijai pasiūliau grįžti į darbo grupę dėl rinkimų ir teikti pasiūlymus, kurie mūsų rinkimų sistemą tobulins ir užtikrins demokratinius bei nepriklausomus rinkimus“, – sako R. Karbauskis.
LVŽS iš darbo grupės rinkimų sistemų peržiūrai pasitraukė kovą, nepritardami siūlomoms pertvarkoms.
Konservatoriai tuomet siūlė diskutuoti apie perėjimą prie didesnio proporcinio atstovavimo Seime. Dabar Seimo rinkimų įstatymas nustato, kad 71 parlamentaras renkamas vienmandatėse apygardoje, 70 – daugiamandatėje, tai yra pagal partijų keliamus sąrašus.
„Valstiečiai“ tai įvertino kaip valdančiųjų „vienpusiškus siekius, kurie nukreipti tik į jų pačių galios stiprinimą ir siekį susikurti sau palankią rinkimų sistemą, kuri užtikrintų pergalę kituose savivaldos ir Seimo rinkimuose“.
R. Karbauskio teigimu, valdantieji taip pat siūlė keisti prezidento rinkimų tvarką, t.y. „siūlė prezidentą išsirinkti Seime“, Seimo rinkimuose – panaikinti vienmandates apygardas, išsiskyrė ir pozicijos dėl merų rinkimų.
LVŽS frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė teigia, jog rinkėjai ypač vertina galimybę asmenybes rinkti tiesiogiai ir paprastai aktyviai pasisako už Seimo nario rinkimą vienmandatėje apygardoje ar tiesioginius mero rinkimus, o tiesioginiuose prezidento rinkimuose paprastai fiksuojamas didžiausias rinkėjų dalyvavimas.
„Valdantiesiems atsitraukus nuo savo ketinimų, šiandien svarbiausias uždavinys tobulinant rinkimų sistemą – siekti, jog tiesioginiai merų rinkimai būtų įteisinti Konstitucijai neprieštaraujančiu būdu. Mes konstruktyviai siūlysime atitinkamas Konstitucijos pataisas ir kviesime visas partijas jas paremti. Šiuo metu turime du variantus ir ieškosime pritarimo“, – sako A. Norkienė.
