„Tam tikra tradicijomis grįsta praktika veikia tuomet, kai yra pasitikėjimas tarp valdžios šakų ir kai kuriuos dalykus galima mažiau reglamentuoti. Jeigu to pasitikėjimo trūksta, tada kažkoks reglamentavimas padeda, jis gali atsirasti per teismo išaiškinimus, per pakeitimus, kurie gali gimti teisme, aš to kelio neatmetu“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė G. Landsbergis.
Jis teigė, jog sprendimas dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą „dabar Seimo rankose“, nes prasidėjusi vieša diskusija dėl ambasadorių skyrimo keliasi į parlamento rūmus, įsitraukus Užsienio reikalų komitetui.
„Užsienio reikalų komitetas pasakė, kad organizuos dar vienus klausymus, jų gali būti ir daugiau, neatmesčiau , kad ir tie patys kandidatai į ambasadorius gali būti kviečiami į komiteto posėdžius“, – kalbėjo G. Landsbergis.
Konstitucijoje yra įrašyta, kad prezidentas Vyriausybės teikimu skiria ir atšaukia Lietuvos diplomatinius atstovus užsienio valstybėse ir prie tarptautinių organizacijų.
I. Šimonytė apie F. Jansono pareiškimą: „Labai gaila, labai apmaudu ir gėda“
Komentuodamas prezidento Gitano Nausėdos vyriausiojo patarėjo Frederiko Jansono pareiškimą, kad ginčas dėl naujų ambasadorių skyrimo kilo dėl to, jog „valstybininkų“ klanas bando užvaldyti svarbias pozicijas, ministras tik pastebėjo, kad tarp Prezidentūros argumentų dėl stringančio proceso „užvakar dar nebuvo valstybininkų klano“.
„Turbūt ne man vienam sunku sugaudyti visas ir vis naujas atsirandančias priežastis, dėl ko stringa (pakyrimas – BNS). Prie to, ką šiandien pasakė premjerė, aš nelabai turiu, ką pridurti“, – sakė ministras.
Premjerė Ingrida Šimonytė reaguodama į F. Jansono pareiškimą sakė, kad jai yra „labai gaila, labai apmaudu ir gėda“, kad situacijai paaiškinti „jau reikėjo išsitraukti netgi „valstybininkų fantomą“ ir kažką pabandyti pagąsdinti“.
Anot prezidento vyriausiojo patarėjo, kai kurie pasisakymai socialinėje žiniasklaidoje rodo, kad „15 metų praeityje buvę vadinamieji valstybininkai bando grįžti į atsakingas pareigybes Užsienio reikalų ministerijoje ir diplomatinėje tarnyboje“.
F. Jansonas: svarbias diplomatines pareigas nori užimti „valstybininkai“
F. Jansonas taip reagavo į pastaruoju metu kilusius viešus aiškinimusis tarp Prezidentūros ir Užsienio reikalų ministerijos, valdančiosios daugumos atstovų dėl stringančio kai kurių ambasadorių skyrimo.
Kovo 11-osios signataras, ilgametis diplomatas Albinas Januška, viešai vadintas net „valstybininkų“ klano organizatoriumi, feisbuke šią savaitę komentavo ambasadorių skyrimo procesą. Jis stebėjosi, kad prezidentui neįtiko kandidatas į ambasadorius Lenkijoje – buvęs ambasadorius Austrijoje ir Sakartvele Giedrius Puodžiūnas, dirbęs ir Lietuvos ambasados Lenkijos pirmuoju sekretoriumi bei šios ambasados laikinuoju reikalų patikėtiniu.
A. Januška taip pat tvirtino, kad prezidentas „atkakliai stumia kažkokį savo kandidatą, nes jis turįs pažinti lenkų kultūrą“. Jis mini, kad prezidentui užkliuvo ir kitų profesionalių diplomatų kandidatūros: Egidijaus Meilūno, Simono Šatūno, Ingos Stanytės-Taločkienės, Rolando Kriščiūno, Rolando Kačinsko, Laimono Talat-Kelpšos. Pasak A. Januškos, šių pavardžių nutekinimas žiniasklaidai daro žalą ne tik konkretiems asmenims, bet ir valstybei.
Kas tie „valstybininkai“?
Apie vadinamąjį valstybininkų klaną pranešta Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui 2006 metais atliekant parlamentinį tyrimą dėl Valstybės saugumo departamento veiklos.
„Valstybininkais“ neoficialiai vadinta tarnautojų ir pareigūnų grupė, galimai dariusi jų įgaliojimus viršijusį poveikį svarbiausiems Lietuvos politiniams ir ekonominiams procesams.
Lietuvos ambasadorius Lenkijoje Eduardas Borisovas iš pareigų pasibaigus kadencijai buvo atšauktas nuo šių metų rugsėjo 7 dienos, ambasadai šiuo metu vadovauja įgaliotoji ministrė Audronė Markevičienė.
