„Būdamas čia, Stokholme, niekur negaliu nueiti nepasakęs, kad pirmasis sėkmės parametras yra galimybė iškelti Švedijos vėliavą tarp kitų 31 NATO narių vėliavų“, – ketvirtadienį sakė jis, kalbėdamas Švedijoje vykusio JAV analitinio centro „Atlantic Council“ kartu su Lietuvos, Vokietijos ir Portugalijos ambasadomis organizuojamoje konferencijoje „Road to Vilnius“ (Kelias į Vilnių).
„Nuo šiol kaip užsienio reikalų ministras iki Vilniaus (viršūnių susitikimo – BNS) ketinu skirti laiko keliauti ir kalbėtis su kitomis vyriausybėmis ir užsienio reikalų ministrais, kad Švedijos klausimas būtų įtrauktas į darbotvarkę ir kad parodytume, kokį gerą klausimą turime (...). Prieš Vilnių turime daug vilčių, kad tapsime nariais“, – sakė Švedijos užsienio reikalų ministras Tobias Billstromas.
Suomija ir jos kaimynė Švedija nutraukė dešimtmečius trukusią karinio neprisijungimo politiką ir, Rusijai įsiveržus į Ukrainą, praėjusią gegužę nusprendė prisijungti prie NATO.
NATO sąjungininkės Turkija ir Vengrija – kiekviena dėl savų priežasčių – ilgai vilkino Suomijos stojimą ir iki šiol blokuoja Švedijos narystę. Suomija prie NATO prisijungė balandžio 4 dieną.
Šį klausimą ketvirtadienį ministras aptarė ir su Švedijos premjeru Ulfu Kristerssonu.
Pasak Užsienio reikalų ministerijos, taip pat diskutuota regioninio saugumo, pasirengimo NATO viršūnių susitikimui Vilniuje, paramos Ukrainai, sankcijų, Europos Sąjungos darbotvarkės ir dvišalio bendradarbiavimo klausimais.
Susitikimo su Švedijos premjeru metu Lietuvos diplomatijos vadovas aptarė pagalbos Ukrainai klausimus ir bendras tarptautinės bendruomenės pastangas priartinant Ukrainos pergalę bei užtikrinant Kremliaus režimo atsakomybę už įvykdytus karo nusikaltimus bei agresiją prieš Ukrainą.
„Džiaugiuosi augančia dvišale prekyba tarp Lietuvos ir Švedijos, tvirtėjančiais mūsų ekonominiais saitais ir Švedijos investuotojų pasitikėjimu“, – susitikimo metu pažymėjo Lietuvos diplomatijos vadovas.
Praėjusiais metais Lietuvos–Švedijos prekyba išaugo 52 proc., Švedija užima antrą vietą pagal tiesioginių investicijų dydį Lietuvoje.
Apibrėžti Ukrainos kelią į NATO
Ministras taip pat pažymėjo, jog susitikimo metu yra svarbu apibrėžti ir Ukrainos politinį kelią į Aljansą.
„Sakyčiau, kad vienas iš sėkmės Vilniuje parametrų yra galimybė pasakyti, kad Ukraina eina keliu į NATO“, – teigė G. Landsbergis.
Ukrainai siekiant NATO narystės, valstybės prezidentas Volodymyras Zelenskis yra sakęs, jog šalis supranta, kad negalės įstoti į NATO vis dar kovodama su Rusija.
Aljanso vadovas Jensas Stoltenbergas yra pažymėjęs, kad liepos mėnesį Lietuvoje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime bus nustatyti planai dėl daugiametės paramos programos Ukrainai.
„Kitas sėkmės Vilniuje parametras, jei vertinsime, ką mums pavyko pasiekti Madride, yra rytinio flango saugumas“, – nurodė G. Landsbergis.
Susitikimo Vilniuje darbotvarkėje pagrindinis dėmesys bus skirtas aljanso kolektyvinės gynybos ir atgrasymo stiprinimui bei paramos Ukrainai didinimui. Siekiant, kad NATO išliktų stipriausiu gynybiniu aljansu, sąjungininkai aptars investavimo į gynybą prioritetus ir poreikius
