„Neturime prabangos rinktis, diversifikuoti, sakyti, kas labiau patinka ar nepatinka, Jungtinės Amerikos Valstijos yra ir bus pagrindinis Lietuvos strateginis saugumo ir gynybos partneris“, – antradienį Seime žurnalistams sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.
„Aš tik tikiuosi, kad nepaisant to, kas būtų išrinkta, ta kryptis nesikeis iš JAV pusės, to mums reikia tikėtis“, – pridūrė jis.
Taip jis kalbėjo JAV vykstant prezidento rinkimams, kuriuose varžosi demokratė Kamala Harris (Kamala Haris) ir respublikonas Donaldas Trumpas.
Mato „tvyrančią išdavystės nuotaiką“ dėl Ukrainos
G. Landsbergis teigė esantis ramus, kad Lietuva turės pakankamai argumentų įtikinėti naująją administraciją skirti dėmesį regiono saugumui.
„Mes tikrai turime puikių argumentų tiek dėl gynybos finansavimo, tiek dėl įsigijimų iš JAV, tiek dėl mūsų Indijos-Ramiojo vandenynų strategijos ir kitų panašių faktorių, kurie yra svarbūs abiem pusėms“, – sakė ministras.
Anot jo, kyla klausimas, kaip išlaikyti JAV dėmesį paramai Ukrainai.
„Tie argumentai nevyravo debatuose, kaip viena ar kita Ukrainoje vykstančio karo baigtis lemtų Europos ar transatlantinį saugumą“, – teigė G. Landsbergis.
Lietuvos diplomatijos vadovas sakė, kad mažiau dėmesio Ukrainai skiriama ne tik JAV prezidento rinkimų kontekste, bet apskritai Vakaruose.
„Aš matau Vakarų totalinį nuovargį ir, ką aš pavadinčiau, tvyrančia išdavystės nuojauta“, – kalbėjo G. Landsbergis.
Anot jo, „tvyranti išdavystės nuojauta“ realybe gali virsti, jei Kyjivui nebus skiriama pakankamai paramos.
G. Landsbergio teigimu, nėra iki galo aiški nė vienos rinkimuose dalyvaujančios pusės strategija karo Ukrainoje atžvilgiu.
„To reikia palaukti, reikia būt pasiruošus savo argumentus, reikia būt pasiruošus ir scenarijams, kurie nebūtų labai geri“, – kalbėjo ministras.
„Dirbti reikės bet kuriuo atveju“
Anot Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen, nepaisant to, kas dirbs Baltuosiuose rūmuose, toliau bus dedamos pastangos aktyviai plėtoti parlamentinę diplomatiją.
„Šioje kadencijoje buvome labai rezultatyvūs šioje srityje, buvo ir vizitų aukščiausiu lygiu, tikiu, kad tą tęsime ir toliau“, – sakė parlamento vadovė.
„Sprendimas Amerikos, dirbti reikės bet kuriuo atveju, Jungtinės Amerikos Valstijos mums yra tikrai kertinis partneris, sąjungininkas gynybos ir kitose srityse“, – teigė ji.
D. Trumpo poziciją dėl NATO ir situacijos Ukrainoje V. Čmilytė-Nielsen sieja su rinkimine kampanija.
„Pas mus rinkimų metu lygiai taip pat retorika politikų būna vienokia, po rinkimų ji kartais keičiasi, tai kažkokių klaustukų yra, tačiau bet kokiu atveju, koks bebūtų Amerikos žmonių apsisprendimas, mes dirbsime“, – sakė Seimo pirmininkė.
Vakarai baiminasi, kad D. Trumpui laimėjus rinkimus NATO laukia neramūs laikai.
D. Trumpas, eidamas prezidento pareigas, kritikavo NATO sąjungininkus dėl, jo nuomone, nepakankamų išlaidų.
Vasarį jis įspėjo, kad skatins Rusiją daryti ką tik nori su NATO sąjungininkėmis, kurios nevykdo savo finansinių įsipareigojimų ir gynybai neskiria 2 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP).
Tuo metu K. Harris ne kartą kritikavo šiuos savo varžovo pareiškimus. Ji, kaip manoma, žada tęsti kadenciją baigiančio JAV prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) politiką, bendradarbiauti su sąjungininkais bei tvirtai palaikyti NATO.
Vakarų sąjungininkės taip pat baiminasi, kad D. Trumpo prezidentavimas gali lemti karinės pagalbos Ukrainai sumažėjimą. Vašingtonas yra pagrindinis Kyjivo karinis rėmėjas.
