Jo teigimu, šiuo metu galiojanti tvarka užtikrina, kad įtarimų dėl nacionalinio saugumo keliantys asmenys nebūtų įleidžiami į šalį.
„Aš iki šiol laikausi nuomonės, kad esami ribojimai, ypač prie sienos, leidžia Lietuvai taikyti patikros procedūras ir Rusijos, ir Baltarusijos piliečiams. Ir tą rodo statistinė informacija. Kitaip tariant, mes esame neįleidę ir baltarusių, kurie kelia pagrįstų įtarimų (...)“, – trečiadienį Vyriausybėje žurnalistams sakė ministras.
Komentuodamas siūlymą griežtinti į Lietuvą atvykstantiems ar čia esantiems Baltarusijos piliečiams, jis teigė neturįs duomenų, kad reikėtų ką nors keisti.
„Kol kas aš nesu supažindintas su konkrečiomis kylančiomis grėsmėmis iš atvažiuojančių žmonių pusės, kaip toks sugriežtinimas tokias grėsmes padėtų suvaldyti“, – teigė G. Landsbergis.
„Mano žiniomis, skaičiai atvykstančiųjų iš Rusijos su vizomis, vadinamųjų turistų, po mūsų apribojimų stipriai krito, bet pirmiausiai krito ne dėl to, kad mes jų neįleidžiame, o dėl to, kad žmonės nesirenka važiuoti. O sustabdytų žmonių skaičius tiek iš Baltarusijos, tiek iš Rusijos yra ganėtinai panašus“, – sakė jis.
Užsienio reikalų ministras teigė tebesilaikąs pozicijos, kad į Lietuvą atvykstantys Rusijos ir Baltarusijos piliečiai turėtų būti vertinami skirtingai.
Seimas yra priėmęs įstatymą dėl ribojamų priemonių Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, tačiau pastariesiems ribojimų įvesta mažiau. Po to, kai Baltarusija į šalį po nepavykusio perversmo Rusijoje leido atvykti samdinių grupuotei „Wagner“, Lietuvos politikai grįžo prie svarstymų apie ribojimų rusams ir baltarusiams suvienodinimą.
Iki kitų metų gegužės 3-iosios rusams ir baltarusiams ribojama galimybė gauti Lietuvos vizas, elektroninio rezidento statusą, tačiau Rusijos piliečiams dar papildomai apsunkinta galimybė atvykti į Lietuvą, įsigyti nekilnojamojo turto, taip pat laikinai nepriimami jų prašymai dėl leidimo gyventi Lietuvoje.
Prezidentas Gitanas Nausėda laikėsi pozicijos, kad Baltarusijos piliečiams turėtų būti taikomos tokios pačios sankcijos kaip rusams, tačiau Seimas atmetė tokį jo veto dėl laisvesnių sąlygų baltarusiams.
Nuo praėjusių metų pabaigos taip pat į Lietuvą atvykti ar čia gyventi norintiems Rusijos ir Baltarusijos piliečiams yra įvestas specialus klausimynas. Migracijos departamentas rugpjūčio pradžioje skelbė, kad per tą laiką keliančiais grėsmę nacionaliniam saugumui buvo pripažinti 1164 baltarusiai ir rusai.
Per šį laikotarpį konstatuota, kad grėsmę nacionaliniam saugumui kelia 910 Baltarusijos piliečių, iš kurių 337-iems atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, 121 atveju atsisakyta pakeisti tokį dokumentą, daugiau kaip 200 baltarusių panaikinti anksčiau jų turėti dar galioję leidimai laikinai gyventi, o beveik 250 baltarusių sulaukė neigiamų atsakymų, kai kreipėsi dėl nacionalinės Lietuvos vizos išdavimo.
Prievolė užpildyti klausimyną taikoma visiems pilnamečiams Baltarusijos ir Rusijos piliečiams, kai jie teikia prašymus išduoti ar pakeisti teisę gyventi Lietuvoje suteikiantį ar patvirtinantį dokumentą, įforminti naują leidimą laikinai gyventi arba išduoti nacionalinę vizą. Klausimyne privaloma pateikti tam tikrą informaciją, pareikšti požiūrį į Rusijos agresiją Ukrainoje.
