Vis dėlto ministras pripažįsta, kad situacija dėl diplomato likimo gali užsitęsti ieškant sutarimo su Prezidentūra.
„Ar tas asmuo galėtų grįžti į ambasadą dirbti, aš turiu labai didelių abejonių – ir dėl darbuotojų apsaugos, dėl to, kad tai yra žmonės, kurie tebedirba ten. Grįžus ambasadoriui, jeigu būtų priversta, sakykime, kažkaip tai grąžinti, aš manau, kad būtų labai ir žmonių – nepasitenkinimas, tai čia faktas, bet tiesiog, kad žmonės išeitų“, – žurnalistams Seime antradienį sakė G. Landsbergis.
E. Bajarūnas sulaukė ambasados Londone darbuotojų kaltinimų dėl netinkamo elgesio, darbo sąlygų. Skundų tyrimą atlikusi Užsienio reikalų ministerijos (URM) Generalinė inspekcija nustatė pažeidimų ir pasiūlė spręsti dėl E. Bajarūno tinkamumo vadovauti ambasadai.
Spalio viduryje užsienio reikalų ministras sustabdė ambasadoriaus funkcijas ir iškvietė jį į Vilnių konsultacijoms. Prezidentas šį sprendimą pavadino „pusiniu“ ir pažymėjo, kad jis nieko nesprendžia, o diplomatinę atstovybę mažiausiai pusmečiui palieka be vadovo.
G. Landsbergis savo ruožtu antradienį teigė, jog situacija ambasadoje yra gera, ji atlieka visas Lietuvai reikalingas funkcijas, o darbuotojai jaučiasi saugūs.
Pats E. Bajarūnas paprašė nepriklausomo tyrimo, jis tvirtina patiriantis URM psichologinį smurtą, nes nutekinant informaciją dėl jam mestų kaltinimų kenkiama jo reputacijai.
Prezidento patarėja Asta Skaisgirytė yra sakiusi, jog dėl E. Bajarūno likimo prezidentas Gitanas Nausėda galėtų spręsti tik gavęs išvadą „nepriklausomo tyrimo, kuris būtų atliktas pagal visas institucines tvarkas“.
G. Landsbergio teigimu, šiuo metu Vilniuje dirbantis E. Bajarūnas dėl Prezidentūros pozicijos yra „labai komfortiškoje situacijoje“, nes tebegauna atlyginimą lyg dirbtų Londone.
„Tai yra labai labai dosnus Lietuvai atlyginimas, kurį jis gauna dabar tiesiog rūpindamasis, taip, svarbiu klausimu, Lietuvos-JAV strategine partneryste. Tačiau suprantame, kad kiti darbuotojai, dirbantys tą patį darbą, yra kompensuojami kur kas kitaip, lietuviškomis algomis“, – kalbėjo ministras.
Ministras sako, kad esama situacija „gali tęstis tiek, kiek reikės“, jis pabrėžė, kad privalo apsaugoti ambasados darbuotojus.
„Trims iš keturių institucijų sutarus, viena nepritaria tam sutarimui ir, na tokia situacija lieka šiuo metu. Bet svarbiausia, kad mūsų darbui Londone ji nekenkia“, – sakė jis.
G. Landsbergis taip pat užsiminė, jog E. Bajarūnas jaučiasi turintis Prezidentūros palaikymą „eiti iki galo“.
„Jis (E. Bajarūnas – BNS) supranta, kad atsakomybė dėl tolimesnių veiksmų yra ir jo, tačiau jisai yra ir kolegoms pasigyręs, kad iš Prezidentūros turi žalią šviesą daryti ir eiti iki galo, daryti, maždaug, bet ką, suprask, kad jam yra suteikta labai plati teisė reikštis, – kalbėjo G. Landsbergis. – Turėjau progą ir prezidento paties paklausti, ar jis iš tikrųjų yra suteikęs tą žalią šviesą ambasadoriui, kaip jis pats giriasi, prezidentas tą paneigė. Tai gal ar prezidento komanda prie to prisidėjo – sunku man yra dabar įvardyti.“
Ministras sakė, kad tęs diskusijas dėl to, kaip spręsti susiklosčiusią situaciją, tačiau pastebėjo jog Prezidentūra „save labai įsivarė į kampą su labai griežtais pareiškimais, neegzistuojančių tyrimų prašymais“.
Reaguodamas į svarstymus, jog ambasadoriaus vieta Londone gali būti ruošiama kokiam nors konkrečiam asmeniui, G. Landsbergis taip pat teigė, jog neatmestų galimybės ten dirbti ir kam nors iš, pavyzdžiui, paties prezidento komandos.
„Prezidentas galėtų kokį nors savo patarėją siųsti į Londoną – tikrai matau puikių žmonių, ta pati Asta Skaisgirytė, kuri yra buvusi ambasadorė Londone, manau, kad puiki būtų ambasadorė, jeigu grįžtų, arba jos komandos nariai, – kalbėjo jis. – Tikrai nematyčiau čia jokios problemos – paruošti vietą arba ieškoti sutarimo būtent tiems žmonėms, kurie yra prezidento komandoje, pirmiausia jeigu tai yra kompetentingi žmonės, atitinkantys reikalavimus.“
Vis dėlto jis pabrėžė, kad bet kuris ambasadoriaus paskyrimas yra kompromisinis, todėl net jeigu būtų siekiama į Londoną išsiųsti konkretų žmogų, G. Nausėda šiuo klausimu turėtų veto teisę.
