Prototipas, kurį sukūrė Horacio Pagani ir jam pavaldi inžinierių komanda, buvo pavadintas „Countach Evoluzione“. Tai buvo laboratorija ant ratų, bandymų triušis, kuris leido išbandyti netradicinius sprendimus realiame pasaulyje.
Kadangi automobilio kėbulas buvo pagamintas iš anglies plušto, jis svėrė vos 980 kilogramų arba maždaug puse tonos mažiau negu serijinei gamybai paruoštas „Lamborghini Countach QV 5000 S“.
Prie radikalios automobilio dietos prisidėjo ne tik anglies pluošto detalės, bet ir tai, jog prototipas neturėjo garsinio signalo, valytuvų, tradicinio prietaisų skydelio. Net ir sėdynės buvo kūdesnės, kurios prisidėjo prie drastiško svorio sumažinimo.
Horacio Pagani komanda atliko nemažai variklio pakeitimų, kurie leido padidinti motoro pajėgumą iki 490 arklio galių. Pajėgesnis motoras, didesnis maksimalus greitis, kuris padidėjo iki 330 km/val. Įspūdingas rezultatas, atsižvelgiant į tai, jog tuo metu greičiausieji pasaulio automobiliai pasiekdavo 300 - 310 km/val. greitį. Devinto dešimtmečio pabaigoje pasirodęs „Ferrari F40“ sugebėjo pasiekti tik 321 km/val. greitį.
Prototipo tobulinimas vyko net šešeris metus. Per šį laikotarpį „Lamborghini“ išbandė keletą technologijų ir inovacijų, kurios vėliau pateko į serijinėje gamyboje esančius modelius arba buvo išmesti pro langą. Keletas pavyzdžių : „ABS“, keturių varančiųjų atų sistema, elektronikos valdomi pakabos komponentai, kurie priklausomai nuo kelio dangos keičiasi jų savybės.
„Countach Evoluzione“ buvo sukurtas ne pačiu tinkamiausiu ekonominiu laikotarpiu. Tuomet gamintojas turėjo labai ribotus biudžetus, tačiau tai yra visiškai nesvarbu, nes būtent šis modelis pakeitė superautomobilių kūrimo taisykles. Vėliau visi aukščiausios lygos automobiliai vis dažniau naudojo anglies pluoštą, kaip būda sumažinti svorį ir sustiprinti labai, labai greito automobilio struktūrą. Ir už tai mes turėtume padėkoti Horacio Pagani, kuris per keletą dešimtmečių sugebėjo sukurti savo svajonių automobilį.
GALERIJA
