„Rezultatai labai geri. Nesumažėjo kol kas pas mus ir pačių abiturientų, beveik pora šimtų daugiau. Svarbiausia, kad praktiškai 2 tūkstančiais didesnis skaičius asmenų, kurie dalyvavo konkurse ir turėjo teisę į valstybės finansuojamas vietas“, – Seimo Švietimo ir mokslo komiteto nariams statistiką komentavo P. Žiliukas.
Anot jo, studijų sutartis šiemet pasirašė 20,5 tūkst. asmenų, kai praėjusiais metais tokių buvo virš 19 tūkst. Daugiau nei 12 tūkst. įstojusiųjų studijuos valstybės finansuojamose ir su studijų stipendijomis vietose.
„Priimtų į valstybės finansuojamas vietas skaičius yra 12 339, o tokių vietų šiemet skirta buvo 12 767. Tai tikrai gražus skaičius“, – komentavo profesorius.
Anot jo, studijos universitetuose buvo labiau populiarios nei kolegijose. Universitetuose stojantieji sudarė virš 11 tūkst. sutarčių (2022 m. – 10,5 tūkst.1), o kolegijose – virš 9 tūkst. (2022 m. – 8,6 tūkst.).
„Universitetai surinko daugiausiai stojančiųjų, trauka į juos buvo gerokai didesnė nei į kolegijas. Bet su valstybės nefinansuojamomis vietomis atvirkščiai – universitetuose nėra jų daug priimta, virš pustrečio tūkstančio, o kolegijose – daugiau kaip 5,5 tūkstančio“, – pažymėjo P. Žiliukas.
Iš viso šiais metais sutartis su aukštosiomis mokyklomis pasirašė virš 12 tūkst. stojusiųjų.
Vis dėlto, LAMA BPO prezidentas pastebėjo, kad per pastarąjį dešimtmetį gerokai sumažėjo asmenų, studijuojančių Lietuvos aukštosiose mokyklose.
„Puikiai matome abiturientų mažėjimą, nuo 2011 metų nuo 37 tūkstančių mes tik ties 20 tūkstančių sukamės. Bet šiemet metai – optimistiškesni, bent jau statistinės kreivės nėra besileidžiančios“, – teigė P. Žiliukas.
Daugėja besirenkančiųjų pedagogikos studijas
Profesorius P. Žiliukas atkreipė dėmesį, kad nuo 2019-ųjų auga susidomėjusiųjų į švietimą orientuotomis studijomis.
„Mes nuo 2019 metų matome, kad švietimo sritis universitetuose auga, čia labai geras ženklas“, – sakė jis.
„Kolegijose pokyčiai irgi yra į teigiamą pusę. Švietime matome augimą, daugiausia renkasi pradinio ugdymo ir ikimokyklinio ugdymo pedagogiką“, – pridūrė P. Žiliukas.
LAMA BPO duomenimi, dėl ugdymo mokslų studijų krypčių grupės programų sutartis universitetuose sudarė 5,86 proc. priimtųjų (2022 m. – 5,04 proc.), kolegijose – 8,27 proc. (2022 m. – 6,41 proc.).
Pasak profesoriaus, universitetuose ir kolegijose populiarėja inžinerinės krypties studijų programos.
„Taip pat auga verslas ir administravimas, sveikatos priežiūra ir inžinerija“, – pridūrė P. Žiliukas.
LAMA BPO duomenimis, universitetuose daugiausia studijų sutarčių buvo pasirašyta dėl socialinių mokslų studijų krypčių grupės programų – 17,93 proc. (2022 m. – 19,48 proc.). Antrojoje vietoje – informatikos mokslų krypčių grupė, joje sutartis pasirašė 12,31 proc. priimtų asmenų (2022 m. – 12,41 proc.), trečioji – sveikatos mokslų grupė – 11,42 proc. (2022 m. – 12,06 proc.). Ketvirtoji – inžinerijos mokslų studijų krypčių grupė – 10,07 proc. (2022 m. – 8,60 proc.), penktoji – verslo ir viešosios vadybos mokslų krypčių grupė – 8,99 proc. (2022 m. – 7,82 proc.).
Kolegijose daugiausia studijų sutarčių sudaryta dėl verslo ir viešosios vadybos studijų krypčių grupės studijų programų – sutartis sudarė 28,93 proc. priimtųjų (2022 m. – 28,21). Antroji pagal dydį – sveikatos mokslų grupė 17,97 proc. (2022 m. – 19,58 proc.), trečioji – inžinerijos mokslų grupė – 13,7 proc. (2022 m. – 14,67 proc.).
Universitetuose sudaryta 8,5 tūkst. studijų sutarčių dėl valstybės finansuojamų vietų (2022 m. – 8 050). Daugiausia tokių sutarčių sudaryta su Vilniaus universitetu, Kauno technologijos universitetu ir Vilniaus Gedimino technikos universitetu.
Su kolegijomis stojantieji sudarė 3,8 tūkst. valstybės finansuojamų studijų sutarčių (2022 m. – 3 663). Kolegijų sektoriuje daugiausia valstybės finansuojamų studijų sutarčių stojantieji sudarė su Vilniaus kolegija, Kauno kolegija ir Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija.
