LAKD vadovas Marius Švaikauskas sako, jog direkcija su Šiaurės investicijų banku (NIB) ir Europos investicinio banko (EIB) ketina kalbėtis dėl ilgalaikių paskolų.
„Bandome planuotis jau, kad turėsime ir didesnį finansavimą, turėsime iš ko atiduoti tas paskolas ir šiandien jau turime susitikimą su NIB-u, kitą savaitę – su EIB-u, planuojant ir pasiimant ilgalaikes paskolas po 500-600 milijonų, pradedamos kalbos apie ilgalaikių projektų finansavimą“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete sakė M. Švaikauskas.
Vėliau jis BNS patikslino, kad tai tik dvi iš kelių galimų finansavimo alternatyvų, susitikimai su bankais nėra derybos, o norint, kad visi Lietuvos keliai, tiltai, dviračių takai ir kita infrastruktūra būtų geros būklės, „reikėtų kalbėti apie milijardines lėšas“.
Komiteto narys socialdemokratas Algirdas Butkevičius sako, kad skolintis iš tarptautinių organizacijų reikėtų atsargiai, nes tai didina valstybės skolą.
„Europos Sąjungos fondų lėšos, CEF-o (Europos infrastruktūros tinklų – BNS) lėšos ir iždo paskola – tai yra valstybės pinigai, nereikia tų sąvokų maišyti. Kiekviena paskola yra įsipareigojimas valstybės, tai yra įskaičiuojama į valstybės skolą ir į fiskalinį deficitą“, – komitete sakė A. Butkevičius.
Jis klausė, kaip LAKD svarstomas 0,5 mlrd. eurų paskolas vertina Finansų ministerija.
Susisiekimo viceministras Julius Skačkauskas sakė, kad planai vertinami palankiai, nes direkcija generuoja gerus pinigų srautus, be to, tai normali praktika Europos Sąjungoje.
„Mes esame kreipęsi į Finansų ministeriją dėl, berods, dviejų-trijų šimtų milijonų eurų – tai yra pirmas žingsnis ir tikrai yra labai pozityvūs pokalbiai, visi sutaria, kad Kelių direkcija, turinti gerus piniginius srautus, tikrai gali tam tikrą dalį turėti skoloje, ką iš tikrųjų mes matome kitose analogiškose įstaigose Europos Sąjungoje, tarkime Austrijoje (...) ten yra skola pakankamai didelė ir tai yra normalu“, – komitete sakė J. Skačkauskas.
Jis taip pat teigė, kad direkcija skolos padengimui papildomų lėšų gautų iš numatomo didinti magistralinių kelių naudotojo mokesčio (vinjetės) ir ją pakeisiančios kelių rinkliavos informacinės sistemos, vadinamojo e. tollingo, taip pat svarstoma galimybė krovininį transportą apmokestinti už krašto kelių naudojimą.
Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė sako, kad reikėtų kuo tikslesnio plano dėl alternatyvių finansavimo šaltinių keliams, to komitetas prašys iš Vyriausybės.
„Matome labai aiškius poreikius, bet tokio labai tikslaus kiek įmanoma šiomis aplinkybėmis detalizuoto plano lūkestis būtų (...) Svarbu matyti aiškų, konkretų planą, kaip tie poreikiai, trūkstamos lėšos, kurios tikrai yra didelės, būtų tenkinamos. Siūlytume Vyriausybei parengti tvaraus finansavimo priemones siekiant padidinti finansavimą kelių infrastruktūros išlaikymui ir plėtrai“, – trečiadienį komitete sakė M. Lingė.
Direkcijos skaičiavimu, šiuo metu Lietuvoje yra 6,2 tūkst. kilometrų blogos būklės kelių, norint juos visus sutvarkyti iki 2035-ųjų, tam reikėtų 2,364 mlrd. eurų, arba po 197 mln. eurų kasmet, kai šiuo metu numatoma po 153 mln. eurų.
Norint iki 2035 metų sutvarkyti visus 72 blogos būklės tiltus Lietuvoje, kasmet būtinas 40 mln. eurų papildomas finansavimas, šiuo metu numatyta tik 20 mln. eurų.
Šių metų LAKD biudžetas siekia 627 mln. eurų, Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšos turėtų sudaryti mažiau nei pusę šios sumos – 364 mln. eurų, iš valstybės biudžeto direkcija planuoja gauti dar 134 mln. eurų karinio mobilumo projektams, po 44 mln. eurų – iš Europos Sąjungos fondų ir pagal Europos infrastruktūros tinklų priemones (CEF), 13 mln. eurų – iš kitų šaltinių.
2023 metais už pasirašytas sutartis reikia sumokėti 505 mln. eurų, dar 122 mln. eurų – pagal planuojamas pasirašyti naujas sutartis.
Trūkstamas lėšas LAKD tikisi padengti iš bankų gavus 100 mln. eurų kreditavimą (overdraftą), sutartys dėl to jau yra suderintos, jas ruošiamasis pasirašyti, sako M. Švaikauskas.
