Liepos pabaigoje tariamai dingęs, o vėliau „iš piratų nelaisvės išvaduotas“ laivas „Arctic Sea“ galėjo nelegaliai gabenti rusiškus ginklus Iranui.
Tarptautinės sankcijos itin griežtai riboja ginkluotės tiekimą branduolinių ambicijų neslepiančiam Iranui, todėl ši šalis visomis išgalėmis stengiasi apeiti sankcijų barjerą. Vakarų šalių spaudoje kaip reali nagrinėjama versija, kad korumpuotų aukštų Rusijos karininkų padedami, iraniečiai bandė įsigyti modernių rusiškų priešlėktuvinių raketų S-300, kurios aplinkiniais keliais iš Kaliningrado uosto buvo gabenamos per Baltijos jūrą ir Atlanto vandenyną. Tačiau aferą išaiškino Izraelio karinė žvalgyba, kuri privertė įsikišti Kremlių, ir Rusija turėjo imtis veiksmų bei sulaikyti laivą.
Piratai nežinojo, ką laivas gabeno?
Maždaug tokį veiksmų scenarijų šiomis dienomis piešia įtakingi Didžiosios Britanijos, Rusijos, Izraelio, kitų šalių dienraščiai. Remiantis šaltiniais Rusijos FST (Federalinėje saugumo tarnyboje, buv. KGB) ir Izraelio Mosade (karinėje žvalgyboje), palaipsniui atskleidžiama laivo pakrovimo, pagrobimo ir vadavimo istorija. Anot britų dienraščio „Th e Times“, Kaliningrado uoste, kur „Arctic Sea“ stovėjo prisišvartavusi dvi savaites, į laivą slapta buvo pakrautos raketos zenitiniams kompleksams S-300. Jos buvo įsigytos nelegaliai, tarpininkaujant korumpuotiems rusų generolams ir su pogrindine ginklų prekyba susijusioms tarptautinėms nusikaltėlių grupuotėms. Iš Kaliningrado sausakrūvis „Arctic Sea“, plaukiojantis su Maltos vėliava, tačiau ofi cialiai priklausantis vienai suomių bendrovei, nuplaukė į Suomiją, kur susikrovė pagrindinį, legalų medienos krovinį, tariamai skirtą gabenti į Alžyrą. Liepos 23 d. išplaukęs iš Suomijos, laivas netrukus dingo.
Laivu „Arctic Sea“ galbūt gabentos raketos S-300 yra skirtos vienam galingiausių rusiškų zenitinių kompleksų, su kuriuo galima numušti dideliame aukštyje skriejančius taikinius. Neofi cialiais duomenimis, tam tikrą kiekį raketų ir jų paleidimo įrenginių maždaug prieš 15 metų Iranas įsigijo iš Baltarusijos. Tačiau dabar raketų atsargos gerokai sumažėjo arba išseko (iššaudytos pratybų metu, baigėsi limitas naudoti ar pan.), todėl Teheranas pabandė nelegaliai papildyti raketų arsenalą.
Praėjus kiek laiko, kai laivas „Arctic Sea“ išplaukė iš Suomijos uosto, jis dingo. Vėliau pasirodė informacija, kad jį užgrobė piratai, reikalaujantys išpirkos. Išpuolis įvyko ne kur nors prie Nigerijos ar Somalio krantų, bet Baltijos jūroje, Švedijos teritoriniuose vandenyse. Pats laivas per tą laiką išplaukė į Atlanto vandenyną ir netoli Žaliojo Kyšulio salų buvo sulaikytas Rusijos karo laivų bei specialiųjų pajėgų karių.
„The Times“ modeliuoja įvykius šitaip: žydų karinė žvalgyba sužinojo apie laivu iš Kaliningrado per Suomiją nelegaliai gabenamą krovinį. Izraelis dėl kažkokių priežasčių nusprendė nekelti tiesioginio skandalo, bet išspręsti problemą pačios Rusijos rankomis. „Mosado“ agentai nusamdė grupę buvusių nusikaltėlių, tarp kurių buvo Estijos, Latvijos ir Rusijos piliečių, ir pasiūlė jiems lengvą būdą užsidirbti pinigų – užgrobti laivą ir pareikalauti išpirkos. Apie slaptai laive gabenamas raketas banditai esą nieko nežinojo. Netrukus dėl laivo pagrobimo kilo triukšmas, o į Kremlių buvo nutekinta slapta informacija apie laive gabenamas rusiškas raketas.
Žinia, kad Rusijoje grobstoma ir užsienio šalims nelegaliai parduodama tokia galinga ir sudėtinga ginkluotė, galėjo sukelti didžiulį tarptautinį skandalą ir smarkiai pakenkti Rusijos įvaizdžiui. Maskva nusprendė veikti, ir savo laivyno pajėgoms, buvusioms Atlante, įsakė sulaikyti laivą „Arctic Sea“.
Laivo pagrobėjai ir dalis įgulos narių po specialiosios operacijos buvo atgabenti į Rusiją. Vadinamieji piratai bus teisiami, o patys įgulos nariai ilgą laiką praleido saugumo pareigūnų rankose. FST pareigūnai net savaitę neleido jūrininkams susisiekti su savo artimaisiais. Toks elgesys visiškai nesuprantamas, kai kalbama viso labo apie jūrininkus, tapusius nekaltomis piratų aukomis. Tačiau bet kokią informaciją apie tariamai laive gabentus ginklus Rusijos pareigūnai neigia.
Suomiai tikrino tik dokumentus
Suomijoje, kuri tapo tarpine stotele laivui „Arctic Sea“ plaukiant iš Kaliningrado į Atlanto vandenyną, taip pat aktyviai diskutuojama, kaip laivas su galimu ginklų kroviniu laisvai įplaukė į šalį, prisikrovė medienos ir išplaukė. Daug klausimų visuomenė bei žurnalistai kelia atsakingų žinybų pareigūnams. Didžiausias šalies dienraštis „Helsingin Sanomien“ pirmadienį citavo Pitersario uosto, kuriame buvo prisišvartavęs sausakrūvis „Arctic Sea“, kapitoną Karį Nijemį. Uosto kapitonas atvirai pripažino – laivo „Arctic Sea“ atžvilgiu buvo taikomos tik minimalios pasienio bei muitinės patikros procedūros, t. y. patikrinti laivo ir įgulos narių dokumentai. „Negaliu paneigti galimybės, kad laive, kur nors balasto talpose ar kokioje kitoje korpuso vietoje, galėjo būti įrengtos slėptuvės ginklams gabenti“, – sakė Pitersario uosto kapitonas.
Susitiko net prezidentai
Įdomu, kad praėjus vos vienai dienai nuo tada, kai buvo sulaikytas laivas „Arctic Sea“, į Rusijos kurortą Sočį atvyko Izraelio prezidentas Šimonas Peresas. Net keturias valandas trukusio Izraelio vadovo pokalbio su Rusijos prezidentu Dmitrijumi Medvedevu detalės yra neskalbiamos, tačiau buvo patvirtinta, kad prezidentai neapėjo ir rusiškos ginkluotės tiekimo Izraeliui priešiškoms valstybėms klausimų.
Izraelis nerimauja dėl Irano vykdomos branduolinės programos ir svarsto galimybę smogti prevencinius smūgius, jei iškiltų pavojus žydų valstybės saugumui. Ekspertų teigimu, jei Iranas turėtų pakankamą kiekį normaliai veikiančių zenitinių raketų kompleksų S-300, žydų karo aviacija patirtų labai rimtų nuostolių atakuodama taikinius Irano teritorijoje.
Kodėl neplaukė Kaspija?
Tačiau net ir dabar, kai laivo „Arctic Sea“ jūrininkai grįžo namo į Archangelską, tikri ar tariami piratai laukia teismo, o pats laivas atsidūrė Rusijos karių ir saugumo pareigūnų rankose, klausimų lieka begalės. Jei laivu išties buvo gabenamos raketos, skirtos Iranui, kodėl pasirinktas toks tolimas ir pavojingas kelias? Laivas plaukė išilgai NATO valstybių krantų Baltijos ir Atlanto vandenimis, užuot pasirinkęs tiesiausią ir saugiausią kelią tiesiai iš Rusijos į Iraną per Kaspijos jūrą. Tarp šių šalių nuolat kursuoja laivai, gabenantys medieną, grūdus ir kitas prekes. Šiuose laivuose paslėpti raketas ar net tankus nebūtų labai sudėtinga.
Klausimų kol kas daug daugiau nei atsakymų. Tik nežinia, ar mes apskritai išgirsime atsakymus, o jei taip – tai kada?
Atsakymų atkakliai bandė ieškoti autoritetingo, laivybos problemoms skirto internetinio leidinio „Morkoj biuletenj – Sovfracht“ redaktorius Michailas Voitenka. Iki šiol jis nuolat buvo kalbinamas žiniasklaidos, vos tik įvykus kokiam stambiam incidentui jūroje. Piratams užgrobus laivą kuriame nors planetos kampelyje, pateikdavo tolesnių įvykių prognozes. Dabar ekspertas, pirmasis prabilęs apie laivu „Arctic Sea“ galimai gabentą slaptą krovinį, skubiai išvažiavo iš Rusijos. „Rimti vyrukai patarė man nešdintis iš Rusijos. Prabildamas apie „Arctic Sea“, kažkam sugadinau visą reikalą, ir dabar jie nori keršto“, – sakė laivybos ekspertas.
