Jūrinė valstybė Lietuva turi kuo pasigirti: vieni istoriniai laivai pjaustomi į metalo laužą, kiti trūnija pakrantėse. Mat nei mūsų valstybės, nei uostamiesčio vadovams neatrodo svarbu išsaugoti istorinį palikimą. Tegu tai ir toliau daro mūsų kaimynai latviai bei lenkai.
Mokame tik naikinti
Užsienio šalių - netgi lenkų ar latvių - uostai gali didžiuotis savo istorinių laivų muziejais. Juos itin mėgsta ir turistai. Lietuvoje svečiai gali pamatyti nebent be priežiūros pūvančius šimtamečius laivus arba pasiklausyti smagių istorijų apie pjaustomus ir į metalo laužą atiduodamus žvejybinius laivus, karines fregatas. Tuo ypač suinteresuota NATO ir ES, remianti laivų naikinimą.
Nereikalingi tapo ir nepriklausomybės metų pasididžiavimu buvę karo laivai “Žemaitis” ir “Aukštaitis”. “Žemaičio” jau nė kvapo nebėra. Supjaustytas gabaliukais ir parduotas kaip metalo laužas. Istorija nutyli, ar valstybė iš antrinių žaliavų supirkėjų daugiau uždirbo, ar pjaustytojai, pjaustydami laivą.
Šiuo metu ant pjaustytojų ešafoto keliamas ir “Aukštaitis”.
Valdžia - ne valdžia
“Vakaro žinių” kalbinti ekspertai vienu balsu keikėsi, kad iki šiol nerasta vietos eksponuoti šiam istoriniam palikimui. Karinio jūrų laivyno atstovai taip pat negali suprasti, kodėl savo karo laivus verčiame metalo laužu, o ne plaukiojančiais muziejais, kaip įprasta civilizuotame pasaulyje. Šiai nuomonei pritaria ir paveldosaugininkai.
“Klaipėdos valdžia nenori būti uostamiesčio valdžia, - tvirtino Kultūros paveldo departamento Klaipėdos skyriaus vedėjas Naglis Puteikis. - Jei būtų kitaip, jie stengtųsi, kad Klaipėda būtų panaši į uostamiestį. Tai turėtų būti daroma pradedant jūriniais simboliais - knechtais, hidrografiniais įrenginiais, bokštais laivams orientuotis, baigiant istoriniais laivais ir jiems skirta krantine.”
Muziejaus nereikia
Anot jo, prieš penkerius metus priimtas tarybos sprendimas skirti vietą istorinių laivų ekspozicijai priešais senąją perkėlą liko tik popieriuje. Būtent todėl Klaipėdoje esą galima pamatyti “pusantro” istorinio laivo - remontuoti išplukdomą “Meridianą” ir XVI a. pirklių naudoto laivo - kogo kopiją. Negana to, sunaikinimui pasmerkti ir du Lietuvos karo laivai.
“Siūlėme vieną tų laivų perduoti muziejui - jis galėjo stovėti vandenyje. Be abejo, tai būtų naudinga turizmui. Išmest juk visada suspėsim”, - stebėjosi valdžios sprendimais N.Puteikis.
Anot paveldosaugininko, istorinių laivų krantinėje galėtų stovėti nuo vikingų laikus menančių laivų iki XIX a. pabaigos jūrinių vertybių. Dalis galėtų būti bent jau tikslios kopijos, kurios, kaip įprasta aplinkinėse ES valstybėse, galėtų ir plūduriuoti vandenyje, ir galbūt net plaukioti.
“Nematau supratimo, kad turime išskirtinių, specifinių dalykų - pavyzdžių galima pasisemti iš jūrinių kaimynų ir tokiu būdu pagyvinti turizmą. Klaipėda norima padaryti eiliniu didmiesčiu”, - tvirtino jis.
Ignas JAČAUSKAS
