sliuxeles jauciu dar kokia viena spalvota pereja uz palaikyma bando issidereti, tai gi jusu korifejus pradejo shita visiska nesamone (pinigu plovykla) tai stumkit ta kostmodroma iki galo

Šiandien jau žinoma, kad 2022-ų metų birželį, kai Gabrieliaus Landsbergio vadovaujamų konservatorių Vyriausybė blokavo Kaliningrado tranzitą, mūsų šalis buvo per žingsnį nuo atviro karo su Rusija. Sprendimą ES įvesti sankcijas kai kurioms Rusijos prekėms Lietuvos užsienio politikos formuotojai Gabrieliaus ministerijoje suprato savaip – konservatoriškai, ir su didžiuliu uolumu ėmėsi geležinkeliu gabenamų krovinių draudimo. Rusija nedviprasmiškai pagrasino, kad savo interesus gins ginklu.

Kas buvo šio scenarijaus – pastatyti Lietuvą į karo taką – autoriai? Surinkti duomenys rodo, kad smaigalio viršūnėje tuomet pirmais smuikais grojo Landsbergis, Žygis Pavilionis ir jų „konsultantai“ iš JAV Kongreso vadinamosios „kubiečių grupės“ – pagrinde karo pramonės lobizmu užsiimantys kongresmenai.

Tik įsikišus JAV aukščiausiajai vadovybei ir Baideno administracijai Rusijos karinės invazijos į Lietuvą pavyko išvengti, tačiau po tokio akibrokšto Lietuvos „vanagėliams“ buvo pasakytas griežtas „stop“ iš už Atlanto. Tai reiškė, kad konservatorių mažvaikiams politikoje buvo nubrėžta raudona linija, už kurios Lietuva būtų buvusi palikta pati viena – su visomis liūdniausiomis karinės invazijos pasekmėmis.

Tačiau mūsų dabartinės valdžios „didžiavyriai“ šios politinės pamokos neišmoko, ir ant to paties grėblio lipo toliau. Šįkart – sukeldami konfliktą su Kinija.

Po Taivano atstovybės atidarymo Vilniuje, kai Kinija iš esmės įvedė embargą lietuviškam eksportui ir kiniškam importui, kas visiškai sužlugdė Lietuvos verslus, sekė kitas konservatorių žingsnis. Iš Lietuvos Seimo į Taivaną „švęsti prezidento perrinkimo“ išvyko net vienuolikos parlamentarų delegacija, kurioje nebuvo vienintelių „valstiečių“. Žiniasklaidoje šie keliauninkai praminti lietuviškaisiais Taivano demokratijos futbolininkais.

Kinijos atsako laukti nereikėjo, ir nespėjo Maldeikių Matukas su svita grįžti iš „Drakonų salos“, kaip Kinija ėmėsi beprecedenčio žingsnio – sustabdė vizų išdavimą Lietuvos piliečiams. Landsbergio užsienio politika patyrė antrąjį fiasko aukščiausiu politiniu lygmeniu.

Tarsi to būtų negana, praėjusią savaitę Europos Komisija paskelbė atsiėmusi iš Pasaulio Prekybos Organizacijos ieškinį, kurį buvo pateikusi Kinijai dėl Lietuvos prekių embargo.

Lietuva šiandien praradinėja pozicijas pasaulio valstybių akyse vieną po kitos. Mes jau susipykome, su kuo tik įmanoma, pavedėme visus sąjungininkus, apšaukėme Italijos, Vokietijos vadovus, savąjį ambasadorių prie NATO.

Prisiminkime ir dar daugiau – pernai liepą Vilniuje vykęs NATO aukščiausio lygio viršūnių susitikimas vos nežlugo po to, kai Landsbergio ir Pavilionio iniciatyva buvo bandoma padaryti viską, kad susitikimo susitarimas nebūtų pasirašytas, jei jame esą nebus pakvietimo Ukrainai prisijungti prie Aljanso.

Jei susitikimas būtų baigęsis fiasko, tai būtų buvusi geriausia dovana Putinui ir Rusijai. O gal toks tikslas ir yra? O kas, jei mūsų „vanagėliai“ – iš kvailumo ar dėl naudos – patys yra uoliausi Putino politikos vykdytojai?

Šie klausimai kyla, prisiminus ir KGB archyvų išviešinimo draudimą, SGD terminalo nuomą, kur iki šiol neaišku, kas yra tikrieji naudos gavėjai.
O kas, jei ofšoruose tarp tų gavėjų rasime Rusijos nagus? O gal net – tų pačių konservatorių „šaikos“?

Kodėl slepiama ši informacija? Kodėl suskystintų gamtinių dujų terminalas nuomotas, o ne pirktas?
Kodėl nesekta Lenkijos pavyzdžiu, kur terminalas įsigytas su ES parama? Nes tokiu atveju, būtų reikėję išviešinti ir akcininkus, ir galutinius naudos gavėjus!

Kaip siejasi konservatorių gąsdinimas karu ir spaudimas Seimui nekvestionuoti šiemetinio biudžeto, kuriame milijardai numatyti konservatoriaus Anušausko vadovaujamos Krašto apsaugos ministerijos pirkimams, su artėjančiais rinkimais?