Iki šiol laisvi IP adresai pasibaigs jau 2010 metais, jei įmonės ir organizacijos skubiai nepereis prie 6-osios interneto protokolo versijos (IPv6), teigiama Europos Komisijos užsakyto tyrimo išvadose.
EK tyrimo rezultatai liudija, kad tik 17 proc. iš 610 jame dalyvavusių valstybinių institucijų ir privačių bendrovių perėjo nuo dabartinės ketvirtosios interneto protokolo (IP) versijos (IPv4) prie šeštosios (IPv6). Neatnaujinus kompiuterių tinklų techninės ir programinės įrangos, kurios reikalauja naujos kartos interneto protokolo technologija, internete iš viso gali būti „įdarbinta“ apie 4,3 milijardo unikalių IP adresų. Pasak ekspertų, sprendžiant iš laisvų adresų mažėjimo tempų, jie gali pasibaigti jau iki 2010 m. pabaigos, rašo „Telegraph.co.uk“.
32 bitų adresus naudojantis „IPv4“ protokolas suteikia ne didesnę nei maždaug 4,3 milijardo interneto adresų erdvę. Naujasis „IPv6“ remiasi 128 bitų adresais, o maksimalus jų skaičius siekia 3,4x1038.Tai reiškia, kad unikalus interneto adresas galėtų būti suteiktas kiekvienam Žemėje augančiam žolės stiebeliui, ar, pasak kai kurių ekspertų, kiekvienam kvadratiniam mūsų planetos paviršiaus, įskaitant vandenynus, milimetrui. Naujos kartos IP adresų technologija ilgam užtikrintų žmonijos poreikius net ir tuo atveju, jeigu prie pasaulinio tinklo būtų prijungti ne tik kompiuteriai ir mobilieji interneto terminalai, bet ir pati įvairiausia buitinė ir pramoninė techninė įranga.
D. Britanijos bendrovės „F5 Networks“ inžinierius Samas Picklesas, komentuodamas Europos Komisijos paskelbto tyrimo, kuriame dalyvavo 610 valstybinių, švietimo bei verslo organizacijų Europos, Artimųjų Rytų ir Azijos šalyse, išvadas, priminė, kad sparčiai artėja nepanaudotų IP išteklių kritinė riba. „Iki kitų metų pabaigos teliks kelios paskutinės dešimtys ar šimtai tūkstančių laisvų IP adresų. Naujos įmonės ir organizacijos, norinčios įsikurti internete, neturės jokios kitos galimybės, kaip tik pereiti prie „IPv6“ adresų formato. Daugelis vyriausybinių ir karinių organizacijų visame pasaulyje jau įdiegė suderinamumą su „IPv6“ savo vidiniuose tinkluose, ir tai neišvengiamai teks padaryti verslo įmonėms ir netgi namų vartotojams“, - sakė jis.
Nors perėjimas prie „IPv6“ technologijos yra palyginti nesudėtingas, pasak eksperto, jis iš verslo įmonių ir interneto paslaugų teikėjų reikalauja gana didelių investicijų.
„Perėjimas prie naujo adresų formato reikalauja tam tikrų papildomų išlaidų. Reikia užtikrinti senąjį „IPv4“ formatą naudojančių sistemų suderinamumą su naujaisiais „IPv6“ tinklais, – pastebėjo S. Picklesas. – Dažniausiai teks keisti įmonių vidinių tinklų įrangą, naudojamą ryšiui su internetu palaikyti – maršrutizatorius, ugniasienes bei kitą techniką.“
Perėjimas prie „IPv6“ taip pat pareikalaus tam tikrų pakeitimų dabar naudojamuose vidiniuose tinkluose, nors jie esą nebus sudėtingi. Permainos palies ir eilinius interneto vartotojus, kurie prie pasaulinio tinklo jungiasi iš savo namų. „Jiems taip pat teks pakeisti techninę įrangą, nors, manau, pirminiame etape tuo rūpinsis jiems interneto paslaugas teikianti įmonė. Beveik neabejotinai iš pradžių teks keisti prie telefono linijų prijungtus plačiajuosčio ryšio maršrutizatorius“, - sakė ekspertas.
„IPv4“ adresų sistema veikia nuo 1981 m., šia technologija paremtas dabartinis internetas. Nors jau anksčiau buvo aišku, kad žaibiška pasaulinio tinklo raida neišvengiamai sukels IP adresų „badą“, interneto paslaugų operatorių vangumas diegti „IPv6“ technologiją aiškintinas jų verslo interesais, - teigia už minėto tyrimo vykdymą atsakingas Europos Komisijos atstovas Axelis Pawlikas. „Interneto paslaugų teikėjai stengiasi uždirbti pinigus, o tai reiškia, kad jie pirmiausia imasi spręsti neatidėliotinas problemas. Jie nelaiko perėjimo prie „IPv6“ tokiu skubiu reikalu“, - teigė jis. Be to, ne vieno eksperto manymu dabartiniai „IPv4“ adresų ištekliai naudojami labai neracionaliai, ir net dabartinėje IP adresų erdvėje galima rasti nemažų rezervų. Kita vertus, pasak jų, adresų trūkumo problemą švelnina labai paplitusi NAT (Network address translation) technologija, suteikianti galimybę vienu išoriniu IP adresu naudotis daugeliui vartotojų.
