Nuteisti iki gyvos galvos kaliniai veržiasi į pataisos namus, tačiau teismai jų norus tramdo.
Prieš keletą metų prie tuometinių Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų-atvirosios kolonijos pastačius atskirą pastatą, buvo pakoreguotas ir Bausmių vykdymo kodeksas.
Gerai besielgiantys, 10 metų ar ilgiau praleidę Lukiškių kalėjime nuteistieji iki gyvos galvos įgijo teisę būti perkeliami tęsti bausmės į laisvesnio režimo pataisos namus. Šiuo metu ši įstaiga vadinasi Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Antroji valdyba. Čia, atskirame sektoriuje, atskirti nuo terminuotą bausmę atliekančių asmenų, kali 21 nuteistasis iki gyvos galvos.
Jie patenkinti ištrūkę iš už niūrių Lukiškių kalėjimo sienų. Kaliniai tvirtina, jog Pravieniškėse žymiai daugiau erdvės, yra kiemelis, kuriame auga medžiai, galima laikyti žuvyčių ar kokį katinėlį, o svarbiausia – kamerose gyvena po kelis, tad yra su kuo pabendrauti.
Iš Lukiškių į Pravieniškes šiomis dienomis pabandė patekti ir už kunigo Ričardo Mikutavičiaus nužudymo organizavimą iki gyvos galvos nuteistas kaunietis Vladas Beleckas (57 m.), ir prieš 10 metų visą Lietuvą pašiurpinusios tragedijos, kai į pirmąjį pasimatymą vykusi biržietė buvo nužudyta, o jos kūnas sudegintas, pagrindinis kaltininkas Rolandas Lenkaitis (37 m.). Tačiau Vilniaus apygardos teismas nei vieno, nei kito kalinio prašymų nepatenkino. Abu jie ir toliau į dangų žvelgs pro grotuotus Lukiškių kamerų langus.
Išbyrėjo visi dantys
Trijų teisėjų kolegija konstatavo, kad nėra pagrindo patenkinti V. Belecko prašymą dėl įkalinimo režimo sušvelninimo. Anot teismo, nuteistojo elgesys nepatvirtina, kad jam jau buvo galima taikyti Bausmių vykdymo kodekse numatytą lengvatą. Jis tik prieš metus pripažino savo kaltę dėl R. Mikutavičiaus nužudymo organizavimo.
Pats V. Beleckas teisme virkavo, jog kasdien blogėja jo sveikata: yra sutrikęs širdies ritmas, prieš kelias dienas odontologai ištraukė paskutinius tris dantis. „Šiandien mano gyvenime liko tik vienas tikslas – tapti doru piliečiu“, – teisme kalbėjo anksčiau prokurorų fenomenaliu melagiu vadintas V. Beleckas.
Į teismą su nauju prašymu sušvelninti kalinimo režimą jis galės kreiptis po pusės metų. Pagal dabar galiojančius įstatymus, atkalėjęs 20 metų, o tai bus 2019 metais, V.Beleckas turės teisę rašyti malonės prašymą Prezidentui dėl bausmės sušvelninimo.
V. Beleckas bausmę dėl kunigo nužudymo organizavimo atlieka nuo 1999 metų kovo 18 dienos.
Išviliojo pažiūrėti lovos
R. Mikutavičių 1998 metų birželio 30 dienos vakarą iš namų V. Beleckas išviliojo papasakojęs jam apie įspūdingą antikvarinę lovą. Tik įėjęs į Panemunėje išsinuomuotą žudikų butą, kunigas buvo apsvaigintas ir surištas. Artūras Daškovskis liko saugoti kunigą, o Valdas Puodžiūnas, Ivanas Kvaskovas ir V.Beleckas nuvažiavo į R.Mikutavičiaus butą ir pavogė įvairių meno vertybių už daugiau nei 5 000 000. litų.
Po to trijulė sugrįžo į Panemunę. Čia I. Kvaskovas kunigą prismaugė. Vėliau jis žudikų automobilio bagažinėje buvo nuvežtas prie Nemuno, kur dar gyvas išrengtas, suvyniotas į tinklą ir nuskandintas.
Už kunigo nužudymą kartu su V. Belecku kalėti buvo nuteisti dar trys jo bendrininkai: Ivanas Kvaskovas (20 metų kalėjimo, nusižudė kameroje 2001-aisiais.), Artūras Daškovskis (19 metų nelaisvės) ir Valdas Puodžiūnas (13 metų laisvės atėmimo).
Kūną padegė
R. Lenkaitis irgi teigia, kad už grotų esą jau pasitaisė ir suprato savo klaidas. Kalėjimo atstovas Vitalikas Juchnevičius teisme sakė, kad įkalinimo įstaiga palaiko teikimą ir pritaria, kad R. Lenkaičiui būtų pagerintos kalinimo sąlygos. Įkalinimo įstaigoje nuteistasis vertinamas teigiamai, drausmine tvarka nebaustas, dirba gamybos bare, taip pat palaiko gerus santykius su kitais nuteistaisiais ir su laisvėje likusiais artimaisiais.
Tačiau iki gyvos galvos nuteistas panevėžietis iki šiol taip ir nepripažįsta, kad nužudė devyniolikmetę Panevėžio konservatorijos studentę.
Devyniolikmetė konservatorijos studentė Renata V. dingo 2001 metų vasario 25 dieną, apie 19 valandą, iš bendrabučio išėjusi į pasimatymą su vaikinu, pasivadinusiu Vaidu. Nesulaukusi grįžtančios draugės ir sunerimusi, ar šiai kas nors neatsitiko, į policiją kreipėsi Renatos draugė Aušra. Ji papasakojo, kad jos per radijo stoties „Pulsas“ pažinčių laidą „Amūro strėlė“ susipažino su vaikinu, prisistačiusiu Vaidu (tai buvo žmoną ir du mažus vaikus turintis panevėžietis Rolandas Lenkaitis).
Su neva Vaidu Renata V. buvo susitikusi tą pačią vasario 25 dieną, o vėliau vaikinas jai paskyrė pasimatymą prie „Pušyno“ restorano. Iš pradžių jis teigė, jog mokosi medicinos mokykloje, vėliau sakė dirbąs miesto policijoje net pasiūlė užeiti pas jį į darbą. Visa tai kėlė pasitikėjimą, tad mergina, matyt, nesijaudino, kad automobilyje, į kurį ją pakvietė tariamas Vaidas, sėdėjo daugiau žmonių. Tai buvo Rita Lupeikytė (tuo metu 18 m.) ir Lorencas Valkauskas (23 m.).
Kaip paaiškėjo bylos tyrimo metu, merginą nusikaltėliai nusivežė į nebaigtą statybvietę iš anksto nutarę apiplėšti ir nužudyti. Čia Renata V. buvo pasmaugta virve. Iš merginos pagrobtas mobiliojo ryšio telefonas su krovikliu, papuošalai, odinė striukė ir batai.
Nusikaltėliai, norėdami paslėpti pėdsakus, merginos kūną apipylė benzinu ir padegė.
Skandino vandenyje
Po kurio laiko vėl per radiją susipažinę su biržiete Judita B. (21 m.), nutarė apiplėšti ir ją. Vasario 27 dieną visi trys automobiliu nusivežė merginą į Panevėžio rajono Berčiūnų kaimą. Čia merginai įsakė atiduoti auksinius papuošalus ir mobiliojo ryšio telefoną, o kad nusikaltimas nebūtų atskleistas, R. Lenkaitis su L. Valkausku Juditą B. numetė nuo 7 metrų aukščio tilto į ledinį upės vandenį. Kai mergina išlipo į krantą, dar kartą buvo numesta nuo tilto. Kad ji tikrai žūtų, nusikaltėliai į ją nuo tilto mėtė akmenis. Tik laimingo atsitiktinumo dėka mergina liko gyva.
Nusikaltėliai sugebėjo apiplėšti ir dar vieną kupiškietę. Iš jos taip pat buvo atimtas telefonas. Teisme nusikaltėliai sakė, kad juos yra lengviausia parduoti.
Iki gyvos galvos
Panevėžiečiai R. Lenkaitis, R. Lupeikytė ir kaunietis L. Valkauskas buvo sulaikyti kovo 2 dieną. Apie pietus R. Lenkaitis iš ligoninės parvežė sūnų ir išvažiavo neva pas draugą, o iš tikrųjų pas Parko gatvėje gyvenančią R. Lupeikytę. Su ja trumpai pasivažinėjo po Panevėžį, abu buvo užsukę į jos motinos darbovietę, kalbėjosi. Abu jie jau buvo sekami pareigūnų (policija turėjo operatyvinių duomenų, kad į R. Lenkaičio butą renkasi galybė įtartinų asmenų ir kad kai kurie iš jų gali būti susiję su studentės nužudymu). Tą pačią pavakarę R. Lupeikytė ir R. Lenkaitis atsidūrė policijos komisariato areštinėje.
Jis jau buvo teistas už grupines vagystes iš automobilių Panevėžio, Kėdainių ir Pasvalio rajonuose. Visos trys bylos buvo sujungtos, R. Lenkaitis gavo kalėti 3 metus ir 9 mėnesius. Tačiau iš Pravieniškių bendrojo režimo pataisos darbų kolonijos dėl gero elgesio kalinys buvo paleistas jau po dvejų metų.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija R. Lenkaitį ir L. Valkauską nuteisė kalėti iki gyvos galvos. Jų bendrininkė R. Lupeikytė nusikaltimų padarymo metu buvo nepilnametė, todėl laisvės neteko tik 5 metams.
Už grotų sėdo ir dar vienas šios trijulės bendrininkas – panevėžietis Algimantas Burkauskas (21 m.). Jis kalėjo 5 metus.
Tik faktai:
Šiuo metu šalies įkalinimo ir pataisos įstaigose laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atlieka 110 nuteistųjų.
Aštuoniasdešimt aštuoni iki gyvos galvos nuteisti asmenys, tame tarpe ir vienintelė moteris (už dviejų savo sūnų nužudymą nubausta Alma Bružaitė – Jonaitienė), kali Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime.
Dvidešimt vienas nuteistasis iki gyvos galvos bausmę atlieka Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje.
Vienas iki gyvos galvos nuteistas kalinys šiuo metu gydomas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje.
Kalėjimų departamento duomenimis, nuo Nepriklausomybės atgavimo šalies Prezidento malonės nesulaukė nei vienas nuteistasis iki gyvos galvos.
P. KURMELIS
