Kauniečiai jau apsiprato su pačiame miesto centre esančio seno, į viešbutį rekonstruoto pastato stikliniu antstatu, atsiradusiu prieš keletą metų, ir protesto akcijų nebeskelbia. Užtai tą antstatą, šmaikštuolių pramintą stiklainiu, „linksniuoja“ Kauno apylinkės teismas (teisėjas Aurelijus Rauckis), nagrinėjantis baudžiamąją bylą. Joje pareigų neatlikimu kaltinami trys valdininkai: buvusi Kultūros paveldo apsaugos departamento Kauno padalinio vadovė Irena Vaškelienė bei du jos pavaldiniai - Rymantė Gudienė ir Liutauras Tarbūnas.
Pirmadienį pastarasis įtariamasis teismo buvo „pervardintas“ liudytoju. Nors teisme nebuvo įrodyta, kad šio tarnautojo sprendimai neturėjo įtakos stiklinio antstato atsiradimui, tačiau L. Tarbūno advokatė atkreipė teismo dėmesį į kitas aplinkybes. Į tai, jog galimas jo nusižengimas, neužkertant kelio abejotinai, kultūros paveldą niokojančiai rekonstrukcijai, buvo padarytas vasaros pradžioje, prieš penketą metų. Pagal tuo metu galiojusius įstatymus, numatančius baudžiamąją atsakomybę už pareigų neatlikimą, būtent dabar suėjo senaties terminas.
Tačiau pati I. Vaškelienė, anot bylos duomenis surinkusių prokurorų, viršijo savo įgaliojimus, kai patvirtino dokumentą, kuris nulėmė stiklinio antstato atsiradimą Laisvės alėjoje, šalia miesto valdžios pagrindinių rūmų - savivaldybės pastato.
Greta I. Vaškelienės abu minėti jos pavaldiniai taip pat šioje istorijoje buvo „veikiantys asmenys“. Tad kaltinimai ir buvo pareikšti visiems trims. Tačiau prokuratūros atstovas teisme sutiko dėl senaties termino taikymo L. Tarbūnui. Jo atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, L. Tarbūnas tapo liudininku.
Už tarnybos pareigų neatlikimą Baudžiamasis kodeksas numato baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki dvejų metų.
Ši su „stiklainiu“ susijusi byla nėra vienintelė. ELTA primena, jog, pasikeitus Kultūros paveldo Kauno padalinio vadovei, pats Kultūros paveldo departamentas kreipėsi dėl to nelemto stiklinio antstato į prokuratūrą, kad ši apgintų viešąjį interesą.
Paveldosaugininkų nuomone, detaliuoju planu ir techniniu projektu leidus rekonstruoti pastatą, pažeistas Kauno miesto istorinės dalies aukštingumas (Laisvės alėjoje nuo XIX a. pabaigos - XX a. pradžios vyrauja dviejų aukštų statiniai). Pažeista ir planinė struktūra, todėl nekilnojamajai kultūros vertybei padaryta neigiama įtaka.
Teismas, jau gavęs ir patikslintą Kauno apygardos prokuratūros ieškinį, kuriuo prašoma priimti sprendimą dėl pastato Laisvės al. antstato nugriovimo, pripažįstant atsakovais ne tik miesto savivaldybę bei Kultūros vertybių apsaugos departamentą, bet ir čia pasidarbavusią statybininkų organizaciją, rudenį pradės nagrinėti civilinę bylą.
