Laisvės alėjoje, prie Kauno muzikinio teatro esančiame restorane, antradienio vakarą rengiama atvira „Kauniečių tribūnos“ diskusija „Laisvės alėjos gaivinimo projektas, planai, atlikti darbai, vizijos“. Laisvės alėjos bendruomenės, į kurią palyginti neseniai susibūrė nekilnojamojo turto, restoranų savininkai ir keli meno atstovai, renginius biudžeto lėšomis remia Kauno miesto savivaldybė.
Iki šiol tokių diskusijų apie Laisvės alėjos dabartį ir perspektyvą buvo daugybė. Ir verslo bendruomenės atstovai šiuo klausimu ne vieną kartą viešai pasisakė. Nuo pat 2002-ųjų, kai tuometinio vicemero Arvydo Garbaravičiaus (vėliau tapusio ir Kauno meru) iniciatyva, savivaldybė pradėjo organizuoti verslo popietes. Ne vienoje diskusijoje dėl miesto centrinės gatvės – Laisvės alėjos – likimo dalyvavęs profesorius Algimantas Miškinis (beje, dovanojęs Kaunui savo sukauptą nepaprastai vertingą ir gausią meno kūrinių kolekciją) naujienų agentūrai ELTA yra sakęs: „Pirmiausia Laisvės alėją reikia paversti gatve, kuria nebūtų gėda patiems vaikščioti ir svečiams parodyti.“
Jei pavertus energija visas per diskusijas apie Laisvės alėjos dabartį bei ateitį pasakytas kalbas, o dar pridėjus mokesčių mokėtojų lėšas, išleistas vizijoms, projektams kurti, konkursams organizuoti, būtų galima sukoncentruoti gana neprastą potencialą. O jis iš pradžių padėtų, tarkim, ištrupėjusias Laisvės alėjos grindinio plyteles pakeisti ar iš naujo pridengti lietaus kanalizacijos latake plyšius, atsivėrusius metalo vagims nuolat gvelbiant groteles labiausiai apšviestoje Kauno gatvėje.
Teisybės dėlei nevalia pamiršti, jog pastaraisiais metais šiokių tokių pokyčių Laisvės alėja patyrė. Joje, kaip teigia Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas, atlikta darbų už 3 milijonus: pakeisti apšvietimo stulpai, atnaujinti suoliukai, nugenėtos liepos. Tačiau bediskutuojant bei Kauno miesto biudžetui išgyvenant geresnius ar blogesnius (biudžeto pajamų planas nevykdomas nuo 2006-ųjų) laikus, tik 2008 metais paskelbtas techninio alėjos rekonstrukcijos projekto parengimo konkursas. Ir tik šiais metais Valstybinė automobilių kelių direkcija paskyrė 1,5 mln. litų Kauno Laisvės alėjos rekonstrukcijos techniniam projektui.
Anot Kauno mero, šiuo metu tas techninis projektas yra galutinai suderintas, statybos leidimas – irgi. Bet architekto Šarūno Kiaunės (projekto autorius) įmonei savivaldybė dar liko nesumokėjusi, nes tam skirti Kelių direkcijos pinigai Kauno kol kas nepasiekė.
„Reikalavo direkcija atlikti projekto auditą – atlikome. Trečiadienį atvažiuos į Kauną jų atstovas, ir gal jau greit bus direkcijos sprendimas dėl lėšų pervedimo. Tikimės.
Per metus gatvėms tvarkyti iš direkcijos gauname apie 11 milijonų litų, o kauniečiai per kuro akcizą kasmet Kelių fondui sumoka vos ne 180 milijonų. Nė dešimtos dalies iš to, ką sumokėjo, Kauno gatvėms remontuoti nesugrįžta“, – antradienį Eltai apgailestavo miesto meras A. Kupčinskas.
Jo įsitikinimu, ne vėliau kaip 2011 metų pradžioje bus pradėta Laisvės alėjos rekonstrukcija. Iš pradžių tikėtina, – savivaldybės pasiskolintomis lėšomis. Tiksliai, kokia suma bus darbų alėjoje startui skirta, paaiškės miesto politikams bedėliojant kitų metų biudžeto projektą. Pradėjus realius rekonstrukcijos darbus, vėliau bus bandoma dalį finansų gauti iš regioninės dimensijos.
Bendra projekto sąmata yra apie 80 mln. litų. Rekonstrukciją planuojama finansuoti iš Europos Sąjungos fondų, bendradarbiaujant viešajam ir privačiam sektoriams.
„Laisvės alėjos rekonstrukcija būtų prasidėjusi anksčiau, tačiau daug lėšų pareikalavo Žalgirio arenos statyba, kuri šiuo metu yra svarbiausias miesto prioritetas. Žalgirio arenos statyboms artėjant prie pabaigos, ateina Laisvės alėjos eilė iš esmės atsinaujinti“, – sakė meras A. Kupčinskas.
Nenuslėpė nuo Eltos Kauno miesto savivaldybės vadovas, dėl ko antradienį išsirengė į sostinę, į Vyriausybę. Mėgins įtikinti šalies valdžią, kad prie Žalgirio sporto arenos, kur 2011-aisiais vyks Europos vyrų krepšinio pirmenybės, būtinai iki tol turi atsirasti dviaukštė automobilių statymo aikštelė. O jai pastatyti miestui trūksta 22 mln. Lt. Aišku, kol vienas prioritetas finansiškai dar „nepasotintas“, sudėtinga užtikrinti, jog pradėjus "maitinti" kitą, neprireiks tuoj pat daryti pertrauką, kai nutrūktų Laisvės alėjos rekonstrukcijos finansavimas.
„Jei ne arenos statyba, tai tikrai Laisvės alėjos rekonstrukcija jau būtų prasidėjusi. Ir kitos Kauno gatvės, kurių mieste turime net 910 kilometrų, būtų sparčiau remontuojamos ar iš pagrindų pertvarkomos“, – užtikrino A. Kupčinskas.
Kauno miesto vadovai, beje, neatmeta ir koncesijos, kurią tikisi pritaikyti galimam investuotojui, pasiryžusiam savo kaštais atlikti miesto širdimi tebevadinamos Kauno gatvės – Laisvės alėjos – rekonstrukcijos darbus. O paskui, anot miesto mero, savivaldybė gal per 10–15 metų su koncesininku atsiskaitytų.
Laisvės alėjai ši koncesija nebūtų pirmoji. Miesto istorijoje užfiksuota, kad 1887 metais anuometinė valdžia suteikė koncesiją belgų inžinieriui E. Diuponui, pasiūliusiam Kaune įrengti arklių tramvajų („konkę“). Tai priminus, Kauno meras pasakė: Laisvės alėjos rekonstrukcijos projekte numatyta techninė galimybė sugrąžinti „konkę“ į Laisvės alėją – kaip istorinį, techninį paveldą.
Visa Laisvės alėja – vertingas kultūrinis paveldas, gyvuojantis jau daugiau nei 150 metų. Gatvė, kuriai pačioje pradžioje buvo lemta tapti centrine Kauno gatve, nutiesta nuo miškelio (Žaliakalnio papėdėje) iki senamiesčio ir iš pradžių (nuo 1847-ųjų) vadinta Nikolajevskij prospekt. Vėliau – Kaizerio Vilhelmo gatve, Laisvės alėja (nuo 1919-ųjų), Stalino prospektu (nuo 1946-ųjų) ir vėl (nuo 1961-ųjų) – Laisvės alėja.
Tiesa, ji turėjo ir konkurentę – Kęstučio gatvę, kurią 1917-aisiais planuota paversti centrine Kauno gatve, bet toks planas liko neįgyvendintas. Tačiau, kaip dabar, taip ir anksčiau, dėl komercinės reikšmės Laisvės alėja konkuravo bei tebekonkuruoja su Kauno senamiesčiu.
Laisvės alėja pastarąjį kartą buvo rekonstruota 1982 metais. Pėsčiųjų gatve ji virto pamažu, dalimis, dar iki rekonstrukcijos, kurios iniciatoriai bei autoriai (projektas – architektų Alfredo Paulausko ir Vandos Paleckienės), tarp kitko, buvo apdovanoti SSRS Ministrų Tarybos premija.
Prieš dabartinę Laisvės alėjos rekonstrukciją (2009 metais) miesto savivaldybė, pasitelkusi gausias specialistų pajėgas, drauge su alėjos rekonstrukcijos projektą parengusios Š. Kiaunės projektavimo įmonės atstovais nutarė, kad Laisvės alėją rekonstruoti bus galima penkiais etapais. Kiekvienas jų truks apie metus. Pirmąjį etapą planuojama pradėti atkarpoje nuo Vilniaus gatvės iki I. Kanto gatvės (t.y. Centrinio pašto). Šios dalies rekonstrukcija kainuos apie 14 mln. litų.
Nors ne taip sparčiai, kaip kauniečiams norėtųsi, ši alėja pastaruoju metu keičiasi, jaunėja ir modernėja. Tiesa, per daug joje skelbimų apie tuščių patalpų nuomą ar pardavimą, tad realių Laisvės alėjos atgimimo požymių – mažoka.
1892 m. buvo uždrausta joje statyti namus, didesnius už dviaukščius, o tarpukariu to draudimo jau buvo galima nepaisyti. Kaip rodo pastarojo meto kai kurių pastatų rekonstrukcijos architektūriniai ir konstrukciniai sprendimai, ir paveldo statusą turinčius Laisvės alėjos namus jau galima „paauginti“, pridėjus iš stiklo sumontuotų papildomų aukštų ir prieš tai, žinoma, gavus paveldosaugininkų „palaiminimą“.
