Sukurti „liaudies priešo“ įvaizdį labai lengva. Rusakalbėje žiniasklaidoje tai – siaubą keliantis estas fašistas, stovintis su kraujuotu kastuvu virš mažo rusiško kapelio, rašo Estijos dienraštis „Eesti Paevaleht“.
Tačiau Estijos nepriklausomybės atkūrimas 1991 m. nebuvo „nacistinis – fašistinis“ sąmokslas, kaip bando įteigti imperiškai mąstantys politikai.
Nebuvo ir kruvino susidūrimo tarp nacionalistų ir internacionalistų, kuriuo mus visą laiką gąsdino, teigia dienraštis. Tai, kad mes plėšėme vėliavas, negalima lyginti su tuo, kas dėjosi Srebrenicoje ar Kosove.
Iš tiesų mūsų kova už nepriklausomybę netgi nebuvo kova su rusais – mes kovojome su valdžia, panaikinusia mūsų nepriklausomybę 1940 metais. Tautinį atspalvį konfliktas įgijo 1988 – 1991 m.: „internacionalistai“ 1990 m. buvo užpuolę Toompea rūmus, vėliau konfliktą paaštrino komunistų partijos skilimas ir rusų politikų bandymai sutrukdyti Estijos išsilaisvinimą 1991 m., pavyzdžiui, surengus pučą. Puolantysis kalbėjo rusiškai. Kodėl?
Estijoje niekada nebuvo vietinės nacionalsocialistų partijos. Nėra jos ir dabar, pastebi dienraštis. Tarp vadinamųjų „vapsų“ buvo Hitlerio garbintojų, tačiau jiems buvo svetima totalitarinės valstybės kūrimo idėja. Kiek žydų sunaikino „fašistinė“ Pätso vyriausybė? Nė vieno.
Priešingai, mūsų kaimynės rytuose stabo Lenino valdymo metai prasidėjo nuo koncentracijos stovyklų Solovcų salose įkūrimo. Gėrėjimasis tvirtos rankos politika 4-ajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje buvo paplitęs Europoje reiškinys, kuris buvo kruvinai pritaikytas būtent nacistinėje Vokietijoje ir Sovietų sąjungoje. Fašistinė Mussolinio diktatūra buvo kruvina, bet silpna kariniu požiūriu. Hitlerio nacionalsocializmas buvo stipresnis už fašizmą. Bet net ir jis negalėjo prilygti Stalinui masinių žudynių mastais.
Adolfas Hitleris nebuvo nacionalistas. Jis buvo imperialistinės ir grobikiškos politikos fanatikas. Per Hitlerio gimtadienius Rusijoje nuolat vyksta muštynės, o Estijoje tai tik pamirštas veikėjas. Toks pamirštas, kad net jo brošiūrų platintoją teko importuoti iš Suomijos. Hitleris mirė kartu su savo idėja. Pralaimėjęs karą jis liko istorijoje kaip pats didžiausias „lūzeris“, rašo „Eesti Paevaleht“.
Tačiau vis pavojingesnis, aiškių fašistinių bruožų judėjimas stebimas visiškai kitoje pusėje. Tvirtos rankos ilgimasi už mūsų nugaros, rytuose. Hitlerio idėja, kad Pirmasis pasaulinis karas buvo pralaimėtas dėl to, kad Vokietijai į nugarą buvo įvarytas peilis, sukėlė Antrąjį pasaulinį karą. Ši peilio teorija vis labiau įsitvirtina tarp koneveikiančių sugriovusius Sovietų šalį. Iš Putino lūpų nuskambėjusi frazė apie didžiausią XX a. geopolitinę katastrofą – iš tos pačios operos.
Rusijoje neabejotinai jaučiama neapykanta žydams : galų gale kas gi tie oligarchai, jei ne žydai? Iki rasės grynumo teorijos, kad būtų galima išvyti kaukaziečius, tėra tik vienas žingsnis. Vis aiškiau kuriama nauja vienpartinė valstybė, kurios bruožus matėme ir Sovietų sąjungoje, ir nacistinėje Vokietijoje.
Galima įžvelgti panašumą tarp „hitlerjugendo“ ir „putinjugendo“ – smogiamųjų judėjimo „Naši“ būrių, kurių tikslas - kova su kitaip manančiais. Tik vietoj rudų marškinių jie dėvi raudonus. Ir „Naši“ netgi turi savo komisarą Estijoje.
Todėl aš ir kreipiuosi į vienintelius fašistus Estijoje: liaukitės importavę Putino diktatūrą, dienraštyje „Eesti Paevaleht“ paskelbtame straipsnyje rašo redaktorius Heikis Suurkaskas.
