Loterijų ir azartinių lošimų atstovai papasakojo, kaip per metus pasikeitė lošimų dalyvių įpročiai, kokios vertės bilietus jie dažniausiai perka, kokias sumas dažniausiai laimi ir kokį pelną atneša organizatoriams.
Pašnekovai pasidalino loterijos bilietų kainomis, didžiausiais lietuvių piniginiais prizais, jų apmokestinimu ir kaip verslus paveiks sprendimas uždrausti loterijose dalyvauti nepilnamečiams.
Gyventojai pralošė 72,5 mln. eurų
Lošimų priežiūros tarnybos duomenimis, pastaruosius 17 metų loterijos bilietų skaičius Lietuvoje tik augo. Jei 2004 m. jų buvo išplatinta 55 mln., tai 2021 m. jų jau buvo 117,4 mln. vienetų.
2021 m. loterijų dalyviai bilietams išleido 129,1 mln. eurų, tačiau laimėjo 71,7 mln. eurų. Taigi didžiąsias loterijas organizuojančios bendrovėms liko 57,4 mln. eurų.
Kalbant apie azartinius lošimus, pastaraisiais metais prie lošimo stalų lošiama žymiai mažiau, nei, pavyzdžiui, 2007 m., kai žmonės lošimams išleido 143,9 mln. eurų.
2021 m. lošimų dalyviai išleido 42,6 mln. eurų, o laimėjo 34,4 mln. eurų. Taigi lošimų organizatoriams liko 8,1 mln. eurų.
A kategorijos automatams lošėjai išleido 29,4 mln. eurų ir laimėjo 22,4 mln. eurų. Tai organizatoriams atnešė 7 mln. eurų.
Kalbant bendrai, azartiniams lošimams Lietuvos gyventojai 2021 m. pralošė 136,2 mln. eurų. O pridėjus išlaidas nelaimingiems loterijos bilietams, 2021 m. lietuviai pralošė 72,5 mln. eurų.
Be to, per 2021 m. lažyboms lietuviai išleido 54,8 mln. eurų (šios bendrovės uždirbo 4 mln. eurų), 91,8 mln. eurų B kategorijos lošimo automatams (jų valdytojai uždirbo 14,9 mln. eurų), o dar per 1,6 mlrd. eurų – visiems nuotoliniams azartiniams lošimams (jų organizatorių pelnas – 102,2 mln. eurų).
Loterijos bilietų laimėjimai
Lietuvos loterijų asociacijos prezidentas Andrius Karaliūnas atkreipė dėmesį, kad loterijos bilietų kainos – labai skirtingos. Yra bilietų nuo 0,2 iki 10 eurų. Tad svarbus ne parduotų bilietų skaičius, o jų vertė.
Pašnekovo pateiktais duomenimis, didžiąsias loterijas organizuojančios bendrovės per 2022 m. 9 mėn. išplatino 80,5 mln. loterijos bilietų, kas yra 10,9 proc. mažiau, nei tuo pačiu laikotarpiu 2021 m. Vis dėlto bilietų apyvarta padidėjo 2,9 proc.
„Vadinasi, žaidėjai labiau rinkosi brangesnius bilietus. Vidutinė apskaičiuota bilieto kaina 2022 m. – 1,21 euro, kai 2021 m. ji buvo 1,05 euro.
Iš ataskaitos galima pamatyti, kad žaidėjams buvo išmokėta virš 3 mln. eurų (t. y. 5,8 proc.) daugiau nei per 2021 m. 9 mėn., o organizatorių pajamos sumažėjo 0,4 mln. eurų. Metiniai rezultatai, žinoma, pasikeis, bet galiu prognozuoti, kad tendencijos iš esmės išliks“, – komentavo A. Karaliūnas.
Paklausus, kiek loterijos bilietus perkančių žmonių laimi, pašnekovas atsakė, kad tokių yra daug, o 100 eurų laimėtojų niekas neskaičiuoja. Tačiau kaip pavyzdį galima paimti gan populiarios loterijos „Sėkmės 7“ bilietus, kurių kaina – 2 eurai.
„Loterijos taisyklėse aiškiai nurodoma informacija, kiek ir kokių laimėjimų yra atspausdinama vienoje bilietų serijoje, kurią sudaro 2 mln. bilietų“, – teigė asociacijos atstovas.
Jo pateiktais duomenimis, „Sėkmės 7“ loterijoje buvo 2 bilietai su 20 tūkst. eurų laimėjimu, 4 bilietai su 1 tūkst. eurų laimėjimu, 154 bilietai su 100 eurų laimėjimu ir daugiau nei 590 tūkst. bilietų su 50, 20, 10, 5 ir 2 eurų laimėjimais.
„2 mln. bilietų turi 590,7 mln. eurų laimėjimus bendrai 2,4 mln. eurų sumai. Kitaip sakant, 60 proc. išplatintų bilietų vertės žaidėjams grįžta laimėjimais“, – teigė pašnekovas.
Jis nurodė, kad negali pateikti visų loterijų organizatorių duomenų, nes žino tik Lietuvos loterijų asociacijos narių „Olifėja“ ir „Euloto“ duomenis. Taigi pateikė didžiausius pastarųjų kelerių metų laimėjimus.
„Laimingiausias“ bilietas buvo įsigytas 2022 m. pradžioje, kurio prizas buvo daugiau nei 24 mln. eurų. Žemesni laimėjimai siekė 13 mln., 7,6 mln., 5,8 mln. ir apie 1 mln. eurų vertes.
8 žmonės laimėjo maždaug pusės milijono eurų prizus. O bendrai nuo 2015 m. 37 asmenys laimėjo prizus, ne mažesnius nei 225 tūkst. eurų.
A. Karaliūno teigimu, per metus asociacijos nariai išdalina apie 120 automobilių, o 2018, 2020 ir 2021 metais žaidėjai laimėjo po vieną butą.
Kiek ir kaip dažnai lietuviai išleidžia pinigų loterijoms?
Lietuvos loterijų asociacijos prezidento pateiktais 2021 m. lapkričio mėnesio „Vilmorus“ apklausos duomenimis, tik 6 proc. loterijos dalyvių bilietams išleidžia iki 1 euro. Net 72 proc. dalyvių išleidžia 1–4,99 euro. 20 proc. išleidžia 5–9,99 euro.
80 proc. loterijos dalyvių vieno apsipirkimo metu įsigyja 1 arba 2 loterijos bilietus. Ketvirtadalis dalyvių bilietus perka kas pusę metų, 40 proc. dalyvių perka kartą per mėnesį, o 19 proc. – kartą per savaitę.
„Taigi, vieno apsipirkimo metu dauguma žaidėjų išleidžia 1–5 eurus, perka 1–2 bilietus ir tai daro kartą per mėnesį“, – papildė A. Karaliūnas.
Paklaustas, kaip loterijas paveiks sprendimas nuo šių metų nebeleisti jose dalyvauti jaunesniems nei 18 metų asmenims, jis atsakė, kad iki tol loterijose negalėjo dalyvauti asmenys, jaunesni kaip 16 metų. Tad amžiaus cenzo padidinimas dviem metais jokios įtakos pardavimams nedaro.
„Mūsų asociacijos nariai loterijas organizuoja atsakingai. Turime visą priemonių kompleksą, skirtą atitraukti nepilnamečius nuo loterijų, tarp jų – bilietų apipavidalinimas, reikalavimai marketinginėms priemonėms, pardavėjų edukavimas“, – kalbėjo asociacijos atstovas.
Jis nurodė, kad nuo 2017 metų, vykdant griežtus pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, visi asociacijos narių klientai, norintys pirkti loterijos bilietus internetu, privalo registruoti vardinę paskyrą, o registravimo metu nustatoma kliento tapatybė.
Pagal asmens kodą matomas ir žaidėjo amžius, taigi priėmus pakeitimą dėl amžiaus cenzo pakėlimo iki 18 metų, tokie žaidėjai buvo informuoti apie pasikeitimus ir paraginti uždaryti savo paskyras iki įstatymo įsigaliojimo. Tiems, kas nepadarė to savanoriškai, nuo sausio 1 d. paskyros buvo panaikintos.
Kaip apmokestinami laimėjimai?
Lietuvos loterijų asociacijos prezidentas nurodė, kad laimėtojai gauna lygiai tokią sumą, kokia yra nurodoma biliete arba skelbiama tiražo metu.
„Loterijos laimėjimai nėra apmokestinami pajamų mokesčiais. Pagal mūsų šalies įstatymus, jei žaidėjas laimi loterijos laimėjimą Europos Sąjungos valstybės narėje organizuojamoje loterijoje, kuri pagal savo šalies įstatymus mokesčius moka nuo bilietų apyvartos, toks laimėjimas nėra apmokestinamas pajamų mokesčiu.
Taip yra todėl, kad iš esmės loterijos organizatorius sumoka visus mokesčius, nes loterijos mokestis skaičiuojamas nuo bilieto kainos, o ne nuo organizatoriaus grynųjų pajamų, t. y. skirtumo tarp bilieto kainos ir išmokėtų laimėjimų. Loterijos mokestis šiuo metu yra 18 proc. nuo bilieto kainos“, – dėstė pašnekovas.
O azartinių lošimų organizatoriai, A. Karaliūno teigimu, mokesčius moka nuo savo grynųjų pajamų, t. y. skirtumo tarp lošėjų statymų ir jiems išmokėtų laimėjimų. Azartinių lošimų mokestis yra 20 proc. nuo skirtumo tarp įmokėtos sumos ir išmokėtų laimėjimų. Ir nors mokesčio tarifas yra kiek didesnis nei loterijų mokesčio tarifo, tačiau mokesčių bazė yra kita (mokama nuo mažesnės sumos).
Lietuvos lošimų verslo asociacijos atstovas Mantas Zakarka papildė, kad visi gyventojų gauti azartinių lošimų laimėjimai (kazino, lošimų, lažybų ar totalizatoriaus punktuose, bingo salonuose, lošimo automatų salonuose) yra apmokestinami gyventojų pajamų mokesčiu.
„Lošimų organizatoriai privalo deklaruoti visus išmokėtus laimėjimus, kurie viršija 1 tūkst. eurų. Taip pat noriu atkreipti dėmesį, kad lošimų organizatoriams valstybėje yra nustatyti ir specialieji mokesčiai, kuriuos jie sumoka papildomai be įprastų pelno ir kitų bendrovių mokamų mokesčių“, – nurodė pašnekovas.
