Laimės kūdikiai. Kaip nors kitaip net liežuvis neapsiverčia pavadinti Londono „Chelsea” futbolininkų, kurie po finalinio pirmųjų UEFA Čempionų lygos pusfinalio rungtynių teisėjo švilpuko iš džiaugsmo šokinėjo ant „Anfieldo” stadiono vejos. O džiaugtis jiems tikrai buvo ko: beveik visą susitikimo laiką dominavę „Liverpool” futbolininkai 95 minutę įsimušė įvartį į savo vartus ir tokiu būdu suteikė pranašumą savo varžovams prieš atsakomąją dvikovą. Bet apie viską nuo pradžių.
Rungtynių eiga
Anglijos grandų susitikimas prasidėjo gana atsargiai ir abi ekipos, kaip ir buvo tikėtasi, daugiausia dėmesio skyrė gynybai. Pirmi su startiniu jauduliu ir įtampa, slėgusia žaidėjus dėl itin didelės mačo svarbos, susitvarkė svečiai. Kelias pirmas minutes jie tiksliau perduodavo kamuolį vieni kitiems ir turėjo teritorinį bei žaidybinį pranašumą: iš pradžių Didier Drogba nevykusiai atliko baudos smūgį iš gan dėkingos pozicijos, paskui kaip reikiant į kamuolį nepataikė Joe Cole'as. Vis tik pirmą realesnę progą įvarčiui įmušti sukūrė sau įprasta raudona apranga rungtyniavę „Liverpool” komandos futbolininkai. Po tolimo Xabi Alonso perdavimo nuo „Chelsea” gynėjų pabėgo olandas Dirkas Kuytas, tačiau jam nepavyko gerai sustabdyti kamuolio ir svečių klubas bendromis vartininko Peterio Čecho ir gynėjo Ricardo Carvalho pastangomis neutralizavo iškilusią grėsmę.
Sužaidus beveik pusvalandį dar geresnę progą turėjo ispanų supertalentas Fernando Torresas, bet jis po puikaus ir preciziškai tikslaus „Liverpool” kapitono Steve'o Gerrardo perdavimo, atsidūręs vienas prieš varžovų vartininką, smūgiavo tiesiai į pastarąjį.
Šeimininkų spaudimas pirmuosius ir, kaip paskui paaiškėjo, vienintelius vaisius davė pačioje pirmojo kėlinio pabaigoje, kai po sumaišties „Chelsea” baudos aikštelėje aktyvusis Dirkas Kuytas maždaug iš šešių metrų pasiuntė kamuolį tarp Peterio Čecho kojų į „mėlynųjų” vartus.
Pelnytas įvartis tarsi suteikė antrąjį kvėpavimą Rafaelio Benitezo komandai, kuri antrajame kėlinyje kelis kartus buvo labai arti tikslo.
Ryano Babelio stiprus ir tolimas šūvis praskriejo kiek dešiniau nuo „Chelsea” vartų. Tuo tarpu „mėlyniesiems” nesisekė sukurti nieko pavojingesnio, o vienintelis priekyje žaidęs puolėjas Didier Drogba dažnai buvo apsuptas iškart trijų gynėjų, todėl jo veiksmų laisvė buvo maksimaliai apribota.
Likus žaisti apie 25 minutes po Franko Lampardo perdavimo „Chelsea” saugas iš Vokietijos Michaelis Ballackas smūgiu galva patikrino šeimininkų vartų sargo Pepės Reinos budrumą - ispanas egzaminą sėkmingai išlaikė. Po kelių akimirkų jau Florentas Malouda pabandė sudrumsti „Liverpool” vartininko P. Reinos ramybę, bet pastarajam net neteko įsijungti į žaidimą, nes pasiaukojamai sužaidęs „raudonųjų” saugas Javieras Mascherano blokavo prancūzo smūgį.
Rungtynių laikui einant į pabaigą žodį nusprendė tarti viso susitikimo metu patikimai Klaudo Makelelės saugomas Steve'as Gerrardas. „Liverpool” kapitonas, nestabdydamas kamuolio, stipriu smūgiu bandė nukreipti jį į artimąją viršutinį varžovų vartų kampą, bet šįsyk savo vietoje buvo „Chelsea” vartininkas.
Per pridėtą teisėjo laiką Fernando Torresas po kampinio galėjo antrąkart nuginkluoti pakiliai rungtyniavusį P. Čechą, bet čekas vėl pademonstravo visą savo meistriškumą.
Ir kai atrodė, kad rezultatas nebepasikeis, nes tiek tiek normalus, tiek pridėtinis laikas jau buvo išsekęs (teisėjas iš Austrijos Konradas Plautzas prie 4 minučių nutarė pridėti dar šiek tiek laiko ir leisti komandoms pažaisti), „Liverpool” ekipą ištiko katastrofa. Po desperatiško Salomono Kalou perdavimo iš krašto šeimininkų gynėjas Johnas Arne Riise, aikštėje pasirodęs tik antrajame kėlinyje, nusprendė nerizikuoti ir išsmūgiuoti kamuolį. Norvego, kuris per visą šį sezoną dar nebuvo pelnęs nė vieno įvarčio, norams kamuolys nepakluso ir suspurdėjo savos komandos vartuose. Jos didenybė Fortūna atsuko nugarą šeimininkams, o Pepė Reina šioje situacijoje buvo tiesiog bejėgis. „Nelaimėliui” J. A. Riise beliko guostis nebent tik tuo, kad pagaliau pavyko „atidaryti” savo įvarčių sąskaitą šiais metais.
Po kelių akimirkų teisėjas pagaliau paskelbė apie rungtynių pabaigą ir „Chelsea” žaidėjai, supratę, kaip jiems pasisekė, ėmė švęsti tiesiog aikštėje.
Trenerių komentarai po rungtynių
Savaime suprantama, kad po susitikimo abiejų stovyklų atstovų nuotaikos buvo visiškai skirtingos. „Liverpool” strategas Rafaelis Benitezas įvardino rungtynes kaip didžiulį nusivylimą jo komandai, nes blogesnio scenarijaus už įvartį į savus vartus per teisėjo pridėtą laiką nesugalvotų tikriausiai net talentingiausi režisieriai.
Nepaisant visko, R. Benitezas sakė tikįs savo klubo galimybėmis: „Sunku suprasti, kas atsitiko – laikrodis jau rodė 94-ias ar 95-ias minutes. Aš buvau tikrai labai nustebęs ir, žinoma, labai nusivylęs įvarčiu į savus vartus – bet su tokiais prieš pat žaidėją nuo žemės pašokančiais kamuoliais yra visada sunku susitvarkyti. Persirengimo kambaryje po visko tvyrojo nusivylimas. Vienintelis dalykas, kurį mes dabar galime padaryti - tai mąstyti pozityviai ir ruoštis kitoms rungtynėms. Dabar mums reikia pergalės. Tokiuose susitikimuose nėra lengva kurti progas, bet mes turėjome tris labai geras galimybes ir aš esu nusivylęs, kad jų neišnaudojome. Didžiąją rungtynių dalį mes turėjome iniciatyvą – ypač antrojo kėlinio pradžioje. Tad su šiek tiek sėkmės mes galime pasiekti finalą.”
„Chelsea” treneris Avramas Grantas teigė: „Paskutiniu metu mes praleidome daug vėlyvų įvarčių, todėl manau, kad nusipelnėmė ir patys bent vieno. Aš tikiuosi, kad kitą savaitę mes galėsime pasakyti, kad tai buvo svarbus įvartis. Rungtynės buvo tipiškas pusfinalis – vos kelios progos. Bet 1:1 išvykoje yra visada geras rezultatas. „Anfielde” labai sunku žaisti, bet svečiams ne ką lengviau ir mūsų „Stamford Bridge”, nes mes irgi turime gerų sirgalių. Abu šiandienos įvarčiai buvo pelnyti po klaidų. Manau, kad pasiektas rezultatas mums suteikia šiokį tokį pranašumą, bet kitos savaitės dvikova bus labai sunki. Lygiosios 1:1 dar negarantuoja mums vietos finale, bet tai puikus rezultatas ir didelis žingsnis. Finalas vyks Maskvoje, bet manau, kad Romanas Abramovičius būtų patenkintas, net jei jį žaistume ir Mongolijoje.”
