Pritariu "Blogai".
Ir dar vienas dalykas stebina - koks ryšys tarp perdėto optimizmo ir laimės? Tuomet gal ir narkotikų dozė = laimės dozė?

Čia tikriausiai susiduriame su tam tikra laimės interpretacija - daiktų turėjimo džiaugsmas tapatinamas su laime ir panašiai. Išsišiepęs iki ausų - argi jau laimingas?

Tuo tarpu dvasios ramybę, harmoniją viduje, tikėjimą savimi labiau priskirčiau laimės būsenai.
O žmonės keičiasi, ir gan radikaliai :) Iškalbingas kad ir toks faktas: brandžiame amžiuje žmogus pareiškia - "kai buvau jaunas, buvau kvailas". Tiesiog ateina mažesnių ar didesnių atradimų laikas.

Kvailas straipsnis. paviršutiniškas ir melagingas. Žmonės gali keistis radikaliai ir po 25 metų, pažįstu šimtus tokių. Visų pirma, pagrindinė straipsnyje minima prielaida, kad išoriniai dalykai turi (!) padaryti mus laimingais, yra visiškai klaidinga. Jokios kelionės, jokia karjera, jokia meilė ir jokie pinigai nepadarys žmogaus laimingo, tai bus tik trumpalaikė laimės iliuzija. O iliuzija yra iliuzija, o ne laimė. Rojus ir pragaras yra tarp mūsų ausų:) Ir kaip tikra meilė neturi objekto, taip tikra laimė - priežasties. Jei budistai štai jau 2500 metų naudoja Budos suteiktus metodus, siekdami Nušvitimo - aukščiausio džiaugsmo būsenos, matyt yra racijos tuose metoduose:)

Idėjos straipsnyje visai priimtinos.