Naujienų portalui tv3.lt retai interviu dalijanti Laima Lapkauskaitė atvėrė širdį apie tai, kodėl nemėgsta viešumo, kokia buvo mokyklos laikais, ir kodėl niekada neieškojo antrosios pusės.
Paklausta, kodėl su žurnalistais bendrauja retai, Laima šypteli – paprasčiausiai nenori. Ne vieną muzikinėje scenoje sužibėjusią grupę į pasaulį išleidusi moteris mieliau lieka už scenos užuolaidos.
„Dėmesio man nereikia. Kam man tas viešumas? Aš niekada per daug jo nenorėjau, gal ne toks žmogus esu. Kai prieš daug metų pasidariau žinomu žmogumi, man nelabai patiko tas. Gal kažkas jaučia malonumą, aš ne iš to molio drėbta.
Man ramiau būti vienai su savimi, mažame draugų būrelyje, nei labai dideliame pokylyje“, – pasakoja L. Lapkauskaitė ir priduria – keisti karjeros kelio į mažiau viešumo pritraukiantį ji niekada nenorėjo.
„Man patinka stebėti rezultatus, ar labiau pavykusius, ar mažiau. Jaučiu malonumą tame. Kad žmogus būtų visiškai laimingas, neužtenka asmeninės laimės, dar turi ir dirbti mylimą darbą. Jei kažko kito neturiu, džiaugiuosi, kad turiu tą mylimą veiklą“, – tikina L. Lapkauskaitė.
Aktyvi nuo vaikystės
Pažįstantys Laimą Lapkauskaitę žino – ši moteris jau nuo vaikystės nenustygsta vietoje. Savo gyvo charakterio priežastimi žinoma moteris laiko gerus genus ir mielai prisiminimais nusikelia į vaikystę.
„Lapkauskų visa giminė judri, charizmatiška. Aš net dabar kalbėdama gestikuliuoju. Tas yra viduje. Man labai keista, kai vaikai atrodo apsnūdę, apatiški. Aš šoku atsistojus prieš juos. Jie stovi rankas susidėję.
Aš visada norėjau būti matoma, pirma, gal šiek tiek net garbėtroška buvau. Kai mokytoja paprašydavo padaryti kokį darbelį, visuomet iškart aš pasisiūlydavau. Nuo penktos klasės pradėjau organizuoti klasių vakarus.
Man tas dėmesys tada patiko, aš prieštarauju pati sau tai sakydama. Buvau labai užimtas vaikas. Dainuodavau vokaliniuose ansambliuose. Mano mama būdavo griežta, man pavyko viską suderinti. Manau, kad išėjo į naudą tas didelis užimtumas.
Esu dar vaikystėje parašiusi, kad noriu būti „daininyke“. Neturėjau niekada problemos sugalvoti, kuo būsiu. Po devynių klasių pabėgau iš mokyklos, nuvažiavau į J. Gruodžio muzikos mokyklą, pati be mamos įstojau“, – pasakoja L. Lapkauskaitė.
Naujų „Mokinukių“ nebekurtų
Prabilus apie lietuviškas grupes, Laima susimąsto – pastaruoju metu naujų garsių pop grupių mūsų šalyje sumažėjo. Tam moteris mato ir priežastį: „Aš dabar nelabai ir žinau naujų merginų grupių. Gal aš atsilikusi, bet nežinau tikrai.
Vaikinai išlenda po truputį, bet nėra tikrai garsių naujų vardų. Kai buvo „Yva“ „Mokinukės“, tos buvo garsios, istoriją turėjo. Iš įvairių projektų būna visokiausių asmenybių su gerais balsais, bet jie dingsta. Ačiū Dievui, kad kai kuriuos pasiima prodiuseriai.
Aš „Mokinukių“ specialiai nekūriau, viskas gavosi natūraliai. Išsiskirstė „Olialia paaugliai“, liko šešios mergaitės ir tiesiog jas subūriau. O dabar, kad kažkas užsiimtų, surinktų merginų grupę, gal nėra prodiuserių, kurie norėtų apsiimti.
Aš ir dabar nenorėčiau jau kažko kurti, nebent tai būtų be galo talentingi žmonės. Sunku pasakyti, kodėl jos nyksta“, – svarsto Laima Lapkauskaitė ir šypteli – į sceną užlipti tikrai nebenorėtų.
Meilės neieškojo
Prakalbus apie širdies reikalus, Laima nusijuokia – šiandien visą savo meilę atiduoda mylimam augintiniui. Ir kuo išvaikyti vienatvę moteris turi:
„Turiu šuniuką, Maltos bišoną, tai mano didžioji meilė. Bela – nuoširdžiausias ir ištikimiausias žmogus šalia manęs. Užpildo tuštumą tikrai, myliu ją be galo. O šiaip tai darbu, nemėgstu sėdėti ir nieko neveikti, vis kažką darau, naujų idėjų ieškau, dirbu.
Paliūdžiu, kartais savęs pagailiu, bet nieko nepadarysi – yra kaip yra. Pasidžiaugiu draugių, giminaičių anūkais“, – pasakoja L. Lapkauskaitė.
O ar nesižvalgo Laima antrosios pusės? Pasak jos, specialiai ieškoti meilės ji niekada neturėjo nei laiko, nei noro – neturi ir dabar: „Šitą klausimą aš seniai uždariusi, nesidairau. Niekada neieškojau, būčiau ieškojusi, gal būtų buvę. Tikiu likimu, jei taip turi būti, man tas ir neaktualu“, – sako Laima Lapkauskaitė.
